Idėją pakrikštyti krantines miesto valdžia brandino apie trejus metus. Klaipėdos miesto savivaldybė surengė gyventojų apklausą. Kokie vardai derėtų labiausiai, diskutavo ir jūrinės organizacijos. Dėl kai kurių pavadinimų kilo ginčų, tačiau vienbalsiai sutarta, jog vardai negali prasilenkti su istorija, o tuo pačiu turi būti patrauklūs ir lengvai įsimenami.
Dešiniąją ir kairiąją Danės krantines nuspręsta padalinti į 11 ruožų ir kiekvieną iš jų pavadinti miesto istoriją ir dabartį menančiais vardais. Ginčų nekilo dėl istorikų siūlymo krantines abipus upės žiočių ir toliau vadinti Pietiniu ir Šiauriniu ragu.
Primins istorines asmenybes
132 metrų ilgio juostą nuo Šiaurinio rago iki kranto lūžio taško priešais įplauką į Pilies uostą norima pavadinti Keleivių krantine. Šią pratęstų Senosios Muitinės krantinė. Tokį pavadinimą pasiūlė istorikai, mat šioje vietoje nuo devynioliktojo amžiaus stovėjo didžiulis muitinės pastatų kompleksas su sandėliais ir sodu. Dėl šios krantinės užvirė bene aršiausios diskusijos. Kai kurių politikų nuomone, miestiečių ir turistų smalsumą labiau sužadintų garsaus vokiečių archeologo Heinricho Šlymano, viešėjusio uostamiestyje, vardas. H. Šlymanas atrado ir tyrinėjo legendinius Trojos ir Mikėnų miestus. 1854 metais, didžiojo Klaipėdą nusiaubusio gaisro išvakarėse, į Klaipėdą iš Amsterdamo atplaukė du H. Šlymanui priklausę prekėmis pakrauti garlaiviai. Išgirdęs apie nelaimę, į Klaipėdą atskubėjo ir pats H. Šlymanas.
Ruožą tarp Pilies ir Biržos tilto nutarta pavadinti Karališkąja krantine. Šitaip norima priminti svarbų istorijos faktą – šioje vietoje, istorinėje miesto rotušėje, kurį laiką gyveno Prūsijos Karalienė Luizė.
Pusės kilometro ruožas už Biržos tilto bus pavadintas Laivadirbių krantine dėl šioje vietoje aštuonioliktajame ir devynioliktajame amžiuje veikusių laivų statyklų. Čia gimęs laivynas pradėjo burlaivių klestėjimo epochą Klaipėdoje.
Burlaivis sugrįš prie savos krantinės
Kairiajame Danės krante už Pietinio rago drieksis Garlaivių krantinė, likęs ruožas iki Pilies tilto pavadintas Žvejų krantine. Čia nuo vasaros įsikūręs šviežios žuvies turgus, kuris netrukus turėtų išsiplėsti ir tapti nuolatiniu. Itin judri ir miestiečių mėgstama promenada nuo Pilies iki Biržos tilto pavadinta Buriuotojų krantine. Čia įrengti knechtai jachtos „Lietuva“ kelionei aplink pasaulį, o taip pat jachtos „Abersail“ Tūkstantmečio odisėjai atminti.
Nors iš pradžių kilo ginčų, galiausiai prieita prie bendros nuomonės, kad krantinės dalis, prie kurios jau daugelį metų švartuojamas Klaipėdos miesto simbolis burlaivis „Meridianas“ turi būti pavadinta šio laivo vardu.
„Meridiano“ krantinę pratęs Pelenyno krantinė. Pelenynas – priemiestis, susiformavęs už gynybinio miesto griovio tarp upės ir Bangų gatvės. Vardą šiam priemiesčiui suteikė čia veikęs pelenų ir kalio karbonato (potašo) fabrikas. Iki dvidešimtojo amžiaus pradžios šioje vietoje vyravo pramonės įmonės, gyventojų buvo nedaug.
Istorikų ir miestiečių siūlomiems pavadinimams dar turi pritarti Savivaldybės taryba. Tikimasi vardų krantinėms suteikimo iškilmes surengti jau šią vasarą, per tradicinę fiestą – Jūros šventę.
