Lietuvio vardas – ant taurės
Kol kas bene rimčiausias panevėžiečio K. Švitros pasiekimas – pergalė tradiciniame Bristolyje vykstančiame „World of harmonica“ konkurse. 2011 metais jame dalyvavęs lietuvis užėmė pirmąją vietą džiazo meistrų kategorijoje. K. Švitra tapo pirmuoju lietuviu, kurio pavardė buvo išgraviruota ant pereinamosios šio konkurso nugalėtojų taurės.
Šio konkurso vertinimo komisija – profesionalūs muzikantai, kurie įvertino ne tik K. Švitros improvizacijas, tačiau ir jo lūpinės armonikėlės savitą skambesį – šį gamyklinį instrumentą panevėžietis buvo pats patobulinęs.
Išardyti lūpinę armonikėlę, pasikeisti sudilusius jos liežuvėlius ar patobulinti ją – nagingam panevėžiečiui nėra sudėtinga. Juk pirmąjį savo instrumentą vyriškis pasigamino pats.
Pasigamino pats
K. Švitra, būdamas abiturientas, per televiziją išgirdęs džiazo legendos iš Belgijos Tootso Thielemanso atliekamas melodijas lūpine armonikėle, taip susižavėjo, kad nusprendė ir pats išmokti taip groti.
Savo pirmąjį instrumentą panevėžietis pasigamino pats, nes ką tik medicinos studijas pradėjusio jaunuolio kišenei gamykliniai instrumentai buvo per brangūs.
Susiradęs plono kartono, medžio, plastmasės, vaikinas ėmėsi darbo. Armonikėlės korpusą jis išdrožė iš medžio, o nuo oro srovės virpančius ir garsus skleidžiančius liežuvėlius pagamino iš plieninių skutimosi peiliukų.
Pasak K. Švitros, lūpinė armonikėlė garsus skleidžia tokiu pat principu kaip akordeonas, tik oras pučiamas ne dumplėmis, bet plaučiais. „Buvau ardęs akordeoną, mačiau kaip garsus skleidžiantys liežuvėliai sudėlioti, tad įsivaizdavau, kaip turėtų būti sukonstruota ir lūpinė armonikėlė“, – pasakojo nagingas vyriškis apie pirmojo instrumento gamybą.
Kelis mėnesius konstruota savadarbė lūpinė armonikėlė išėjo kelis kartus didesnė už pirktinį instrumentą, o ir skambėjo ne itin gerai, tačiau ja mokytis groti buvo įmanoma. Vis dėlto netrukus sostinėje K. Švitra surado nebrangiai parduodamą gamykliniu būdu pagamintą lūpinę armonikėlę. Ją nusipirkęs ir perdirbęs pagal savo skonį, vaikinas jau galėjo pradėti rimčiau muzikuoti.
Dar vėliau, baigęs medicinos mokslus ir ėmęs dirbti odontologu, K. Švitra iš Anglijos parsisiųsdino tikrų meistrų pagamintą chromatinę lūpinę armonikėlę. Chromatinės lūpinės armonikėlės – sudėtingesnės nei diatoninės, tačiau jomis galima išgauti dvylika natų. Diatoninėmis galima sugroti tik septynias.
„Muzika mane tiesiog užvaldo. Kartais net naktį imdavau groti ir niekaip negalėdavau sustoti“, – pasakojo lrytas.lt K. Švitra. Tiesa, taip vyriškis elgdavosi dar būdamas viengungis. Susituokęs prieš metus, jis liovėsi groti naktimis, gailėdamas žmonos Kristinos miego. Tačiau laisvalaikiu panevėžietis ir dabar dažnai ima į rankas vieną iš šešių savo lūpinių armonikėlių.
Laurus nuskynė užsienyje
Grodamas ne itin populiariu Lietuvoje instrumentu, K. Švitra ėmė važinėti į įvairius lūpinių armonikėlių konkursus, festivalius, organizuojamus užsienyje. Tai buvo puiki galimybė pasisemti patirties, pabendrauti su bendraminčiais.
Prieš kelerius metus pirmąkart ryžęsis dalyvauti Pernu mieste (Estija) vykstančiame lūpinių armonikėlių muzikos konkurse, K. Švitra užėmė 3 vietą, dar po metų tapo šio konkurso nugalėtoju. Panevėžietį sužavėjo ne tik pergalės, bet ir puiki ten tvyranti atmosfera. Šiame tradiciniame estų renginyje muzikuoja paties įvairiausio amžiaus žmonės – nuo 4-mečių vaikų iki barzdotų senukų.
Padrąsintas sėkmės Estijoje, panevėžietis sudalyvavo lietuviškame televizijos talentų šou „Dvi minutės šlovės“, kuriame nukeliavo iki pusfinalio. O užpernai nuskynė laurus Bristolyje vykstančiame „World of harmonica“ festivalyje.
Kadangi lūpinės armonikėlės mūsų šalyje nėra populiarus muzikos instrumentas, su keliais bendraminčiais K. Švitra bando skatinti susidomėjimą jomis – pavyzdžiui, Kaune rengia lūpinių armonikėlių popietes. Panevėžietis taip pat yra sukūręs internetinį puslapį www.armonikele.lt., kuriame galima rasti grojimo pamokėlių, atsakymų į pradedantiesiems iškylančius klausimus.
Odontologą traukia muzika
Muzikos mokyklą lankiusį ir į Muzikos akademiją po vidurinės norėjusį stoti K. Švitrą tėvai paskatino rinktis praktiškesnę profesiją. Vaikinas, kuriam neblogai sekėsi biologija ir chemija, pasirinko medicinos studijas Kauno medicinos universitete.
Tačiau baigęs mokslus ir metus padirbėjęs odontologu, panevėžietis įstojo į Panevėžio kolegiją, pramoginės muzikos specialybę. „Kai nori, viską spėji“, – lrytas.lt pasakojo K. Švitra, muzikos studijas sėkmingai suderinęs su odontologo darbu. Jis džiaugėsi, kad mokslai kolegijoje jam buvo labai naudingi – paskaitos apie improvizaciją, populiariąją muziką vėliau pravertė tobulinant grojimą lūpine armonikėle.
Sudomino burlentės
Grojimas lūpine armonikėle – ne vienintelis mėgstamas K. Švitros užsiėmimas. Panevėžietis mėgsta skrosti bangas stovėdamas ant burlentės.
Iš pradžių susidomėjęs žiūrėjo televizijos laidas, kur rodydavo burlenčių sportą, o pats pirmąkart ant burlentės atsistojo Tenerifėje ir suprato atradęs dar vieną širdžiai mielą užsiėmimą. Panevėžietis išbandė bangas jau ne vienoje šalyje.
