Spektaklio pagrindas - šiuolaikiniame korporacijų pasaulyje gajus elgesio modelius ironizuojantis katalonų dramaturgo Jordi Galcerano Ferrero kūrinys. Tarptautinį žinomumą autoriui pelniusi pjesė pastatyta daugiau nei dešimtyje įvairių pasaulio teatrų. O prieš keletą metų sukurtas nemažai apdovanojimų susižėręs filmas, kurį didžiuosiuose ekranuose galėjo pamatyti ir Lietuvos žiūrovai.
Gronholmo metodu vadinamas švedų psichologo Izaijo Gronholmo sukurtas testas, kurio tikslas - ištirti, kaip kandidatas į darbo vietą reaguoja į skirtingus emocinius dirgiklius. Taip įvertinamas vadinamasis „kūrybinis intelektas“.
Pjesėje įnirtingai konkuruoja keturi kandidatai, siekiantys užimti brangiai apmokamas pareigas vienoje iš pasaulyje pirmaujančių prestižinių kompanijų. Ugnį čia stropiai kursto netradicinį metodą pasitelkę personalo atrankos specialistai, kaskart pametėdami gluminančių galvosūkių. Čia puiki dirva manipuliacijoms ir veidmainystėms vešėti.
„Mes neieškome doro žmogaus, kuris dedasi esąs šunsnukis. Mums reikia šunsnukio, kuris dedasi doru žmogumi“, - taip skamba vienas iš lemiamų kriterijų darbo pokalbyje, kuris įvyks teatro scenoje.
Pokalbyje, kuris labiau primins eksperimentą su žmonėmis nei darbo pokalbį, kandidatai į prestižines pareigas pateks į manipuliacijų, išdavysčių ir veidmainysčių pasaulį, susidurs su suktomis provokacijomis, painiais psichologiniais žaidimais, turės iškęsti karčias staigmenas. Kas atsilaikys, paaiškės per šio spektaklio premjerą.
„Teatras irgi daugeliu aspektų paremtas provokacija: režisierius provokuoja aktorius, aktoriai – režisierių, visi spektaklio kūrėjai – žiūrovus. Turiu omeny provokaciją ne kaip negatyvų dalyką, bet kaip paskatą. Paskatą kalbėtis, paskatą diskutuoti, paskatą pasisakyti su tam tikra aistra ar energija. Kaip paskatą parodyti, pareikšti savo poziciją kokiu nors klausimu“, – brėžė paralelę režisierius, komentuodamas pjesėje tvyrančią atmosferą.
Apibūdindamas pagrindinę šio spektaklio idėją režisierius sakė, jog tai - žmogaus santykis su pinigais ir moralė. "Kiek gali paaukoti, kad gautum prestižinį darbą ir jo neva garantuojamą gerovę? Kokia kaina gaunami pinigai? Kiek savęs, savo biografijos, savigarbos, orumo, įdirbio, sveikatos galima atiduoti, kad gautum tam tikrą sumą pinigų?" - svarstė A. Jankevičius, pristatydamas savo režisuotą spektaklį.
Paklaustas, kaip reaguotų pats atsidūręs tokiame darbo pokalbyje, A. Jankevičius nedvejojo: „Jeigu papulčiau į tokią situaciją, į tokį žaidimą, greičiausiai išeičiau iš jo. Išeičiau, nes manau, kad galimybių gauti darbą ar imtis kokios nors veiklos tikrai yra daugiau negu ta viena vieta, kuri siūloma už tokią kainą.“
Negalėtų režisierius atsidurti ir darbdavio vietoje, nes nėra toks bailys kaip pjesės veikėjas. Jis nebijotų padaryti klaidos rinkdamas samdomą darbuotoją. O vadinamasis Gronholmo metodas, A. Jankevičiaus manymu, skirtas tam, kad būtų išvesta nauja rūšis darbuotojų, kuriems nerūpi niekas kita, tik darbo rezultatas - pelnas.
"Per darbo pokalbį vyksta tarsi eksperimentas kolboje arba po mikroskopu. Pretendentai į darbą - kaip mikrobai. Visi keturi trokšta gauti darbą, kuris užtikrins jiems gerovę ir socialinį statusą. Jie turi aistros ir jos neslepia. O tokiu žmogumi lengva manipuliuoti, jį provokuoti pasitelkiant tikrus biografijos faktus, paviešinat jo silpnybes, skaudulius, baimes, paslaptis", - kalbėjo A. Jankevičius ir pridūrė Lietuvoje matąs pernelyg daug įvairių eksperimentų aukų, pasigendąs socialinio maišto.
Šiam spektakliui A. Jankevičius subūrė Lietuvos rusų dramos teatro aktorių komandą, tarp kurių – ir šiemet „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanotas Valentinas Novopolskis. Spektaklio scenografiją sukūrė dailininkė Laura Luišaitytė.
„Gronholmo metodas“ – trisdešimtasis režisieriaus spektaklis ir antrasis, pastatytas Lietuvos rusų dramos teatre. Spektaklis bus vaidinamas dvi valandas be pertraukos rusų kalba su lietuviškais titrais.
