Šio vilniečio portretas puošia fotografijų parodą „Būti žydu. Žydiškojo identiteto projektas Vilniuje“, kuri penktadienį atidaryta Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre.
Parodos autorius - garsus austrų fotografas Peteris Rigaudas (44 m.). Jis yra pasaulyje žinomas fotomenininkas, dažnai fiksuoja garsius meno, mokslo, politikos atstovus. Jo fotografijos spausdinamos įvairiose šalyse leidžiamuose žurnaluose „Vogue“, „National Geographic“. Austrijos fotomenininkas yra įamžinęs režisierių Quentino Tarantino, aktorius Isabelle Huppert, Tilą Schweigerį, operos solistą Placido Domingo.
Parodos, kuri atidaryta Vilniuje, pirminė idėja buvo įamžinti garsius Vienos žydus ir žydes. Autorius ją pavadino „Būti žydu“. Nufotografuoti asmenys turėjo parašyti trumpas istorijas, ką jiems reiškia būti žydais.
Kadangi ši paroda keliauja po pasaulį, fotografas P. Rigaudas sugalvojo ją papildyti naujais, tos šalies, kurioje lankosi, žydų portretas.
Prieš surengdamas fotosesiją Lietuvoje P. Rigaudas rėmėsi Austrijos ambasadoriaus Helmuto Kollerio rekomendacijomis, kokius žmones pasirinkti. Kelerius metus mūsų šalyje reziduojantis austrų diplomatas spėjo susipažinti su iškiliausiomis Lietuvos asmenybėmis.
Dabar ekspozicijoje "Būti žydu" šalia nuotraukose įamžintų Austijos gyventojų yra trys vilniečiai. Jie atstovauja skirtingoms kartoms. Jauniausiajai - studentė ir dainininkė Rima Volynskaja, vidurinei– televizijos laidų vedėjas bei grupės ŽAS narys G. Šapiro, vyriausiajai – ilgametė Vilniaus jidiš instituto darbuotoja Fania Brancovskaja.
G. Šapiro sakė, kad darbas su fotografu truko apie valandą, fotosesija nenuvargino. Fotografas norėjo, kad jo fotografuojami žmonės pozuotų jiems artimoje aplinkoje. Kulinariją dievinantis Gidonas įsiamžino kulinarijos studijoje.
„Buvo didelė garbė pozuoti prieš tokio garsaus fotomenininko objektyvą. Juk jis yra fotografavęs Nobelio premijos laureatus, Holivudo žvaigždes. Aš nesijaučiu esantis garsenybė, todėl džiaugiuosi, kad P. Rigaudas nutarė mano portretą įtraukti į savo parodą“, - kalbėjo G. Šapiro.
Šalia žydų fotografijų yra ir jiems artimų žmonių nuotraukos.
Kiekvieno iš fotografuojamų asmenų buvo prašoma įvardyti jam brangų žmogų, kurį reikėtų įamžinti. Prašymas turėjo būti pagrįstas. Tie asmenys nebūtinai turėjo būti žydiškos kilmės.
Brangiausiu asmeniu G. Šapiro pavadino savo mylimąją, būsimo vaiko motiną Dovilę Armalytę.
Fotografui P. Rigaudui Gidonas taip paaiškino: „Prašau nufotografuoti D. Armalytę, kadangi ji yra mano gyvenimo meilė ir aštuntą mėnesį laukiasi kito tokio manęs.“ Žydiško kraujo neturinti Dovilė pagal profesiją yra advokatė. Moteris nusifotografavo savo darbo vietoje.
Netrukus Dovilės ir Gidono šeimoje krykštaus kūdikis. Pora savo atžalą auklės pasaulietiškai, vadovaudamiesi moralinėmis vertybėmis, prievarta nepiršdami vienos ar kitos tautybės tradicijų.
„Mūsų vaikas žinos apie savo tėvų kilmę, papročius. O kuo norės būti, jis pats pasirinks, kai užaugs“, - kalbėjo televizijos laidų vedėjas.
Gidonas didžiuojasi savo kilme, tačiau griežtai nesilaiko žydiškų tradicijų.
„Jau mano tėvai nelabai laikėsi visų tautinių papročių ir man to neįdiegė. Tačiau žinau visas žydiškas šventes“, - kalbėjo Gidonas.
Parodoje šalia kiekvieno portreto pakabinti trumpi aprašymai žiūrovams padeda geriau suvokti fotografuojamų žmonių nuomonę apie žydišką individualumą.
G. Šapiro patinka garsaus čekų mokslininko Villemo Flusserio požiūris į žydišką tapatybę.
Garsus matematikas yra sakęs: „Yra toks žydų posakis: „Sunku būti žydu“. Jis sakomas šypsantis. Būtent šypsantis, nes, regis, nieko nėra paprastesnio negu būti žydu: jei jau esi žydas, tai juo liksi visada, nepaisant to, ar tau tai patinka, ar ne – ar viešai demonstruotum savąjį žydiškumą, ar paverstum jį savo profesija, ar neigtum jį kitiems bei sau pačiam. Kita vertus, būti žydu iš tikrųjų yra nepaprastai sunku, ir tai paaiškina, kodėl šypsena, kuri palydi šį posakį, yra tokia melancholiška.“
