Du medžiai, 45 metus šlamėję priešais 80 numeriu pažymėtą Vusterio gatvės namą, jau buvo tapę savotišku Niujorko Soho kvartalo simboliu.
Šį garsų menininkų kvartalą Manhatano centre prieš keletą dešimtmečių įkūrė lietuvių kilmės avangardinio meno atstovas J. Mačiūnas. Sohe apsilankę turistai niekada nepamiršdavo nusifotografuoti Vusterio gatvėje augančių dviejų medžių fone. J. Mekas daugybei japonų turistų grupių yra pasakojęs jų atsiradimo istoriją.
Prie vieno tų medžių, aukštesnio ir storesnio, pritvirtinta paminklinė lentelė skelbė, kad jį pasodino šviesaus atminimo J. Mačiūnas, menininkų judėjimo „Fluxus” įkūrėjas. Kiek liaunesnio medžio tėvu galima vadinti jį prieš daugiau nei keturis dešimtmečius pasodinusį J. Meką.
Jau kelios savaitės, kai šių medžių, tarsi simbolizavusių savotišką menininkų rojų, nėra. Dar labiau simboliška, kad jų rūšies pavadinimas – rojaus medžiai (lotyniškai – ailanthus).
Name lankėsi garsenybės
„Niujorko parkų departamentas atsiuntė tris sunkvežimius ir šešis vyrus su dviem grandininiais pjūklais. Jie turėjo užduotį nupjauti J.Mačiūno medžius. Triukšmas buvo kurtinantis, kai vienas vyras keltuve mojavo pjūklu, o kiti apačioje krovė į sunkvežimius nupjautas šakas.
„Fluxus” judėjimo ir Soho kvartalo įkūrėjas J.Mačiūnas, turėjęs biurą Vusterio gatvės 80-ajame name, to niekada nebūtų leidęs. Net per savo lavoną!” – tokią žinią „Fluxus” judėjimo gerbėjams išsiuntinėjo Roslyn Bernstein.
Ši Vusterio gatvėje gyvenanti žurnalistė su savo kolega Shaelu Shapiro yra išleidusi knygą „Nelegalus gyvenimas: Vusterio gatvė 80 ir Soho evoliucija”. Joje smulkiai aprašyta, kaip J.Mačiūnas praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje Manhatano centre esančioje Vusterio gatvėje įsigijo 80 numeriu pažymėtą namą ir pradėjo kurti menininkų loftų kooperatyvus.
J.Mačiūnas šiame name surengė daugybę beprotiškų performansų. Jame lankėsi tokios garsenybės kaip skandalingasis austrų menininkas Hermannas Nitschas, siurrealistas Salvadoras Dali, grupės „The Beatles” dainininkas Johnas Lennonas.
Čia veikė ir pirmoji J.Meko sinemateka. Dabar jos vietoje įsikūrusi vilnonių šalikų ir drabužių parduotuvė, kurios savininkams meninė Soho kvartalo istorija visiškai nerūpi.
Istorija – intriguojama
Vilniuje esančio J.Meko vizualiųjų menų centro direktorius Kristijonas Kučinskas „Lietuvos rytui” teigė tuodu medžius matęs šių metų pradžioje. Jie atrodė visiškai sveiki, todėl jį labai nustebino R.Bernstein žinia.
„Kai su J.Meku eidavome Vusterio gatve, jis būtinai apkabindavo savo sodintą medį, atsiremdavo į jį. Jonas jautė stiprų dvasinį ryšį su tais medžiais. Nepasakyčiau, kad išvydęs juos susigraudindavo, bet tikrai susijaudindavo”, – prisiminė K.Kučinskas.
Pats J.Mekas ne kartą yra pasakojęs istoriją, kaip vėlų 1967 metų rudenį juodu su J.Mačiūnu sodino garsiuosius medžius.
„Kelkis, reikia pasodinti porą medžių, – tokiais žodžiais vieną naktį J.Mačiūnas pažadino J.Meką. – Aš juos pavogiau. Dieną netoliese žemę kasinėjančių darbininkų paprašiau, kad leistų išsikasti porą medžių, bet jie neleido, tad palaukiau nakties. Turime juos kuo greičiau pasodinti, nes įstatymai neleidžia to daryti Soho kvartale.”
Po kelių dienų pasirodė du policininkai – vyras ir moteris. „Čia negali būti medžių. Turite juos iškasti”, – perspėjo pareigūnai.
J.Mekas nusileido į pusrūsį pas Jurgį ir paklausė, ką daryti. „Pasakyk, kad jei jiems nepatinka medžiai, tegul patys juos išrauna”, – patarė J.Mačiūnas. J.Mekas griebė savo „Bolex” kino kamerą, pakilo į viršų ir įjungęs ją policininkams perdavė savo bičiulio žodžius.
„Pareigūnai pažvelgė į mane, tada vienas į kitą, apsisuko ir nuėjo. Jie daugiau niekada negrįžo. O medžiai augo ir klestėjo. Dabar tai didžiuliai medžiai, vieninteliai Vusterio gatvėje”, – 1993 metais laiške amerikiečių poetui Emmettui Williamsui rašė J.Mekas.
Neliko per dvi valandas
Iki 15 metrų išstypę rojaus medžiai prieš keletą metų ėmė trukdyti naujiesiems Vusterio gatvės 80-ojo namo gyventojams. Kilus stipriam vėjui nuo jų krisdavo šakos, todėl miesto valdžia nusprendė, kad jie iš tiesų kelia pavojų. Be to, atėjo laikas keisti name vamzdžius, o tuo užsiimančių įmonių atstovai esą pareiškė, kad medžiai kliudo atlikti darbus.
Po gyventojų skambučio į Niujorko parkų departamentą prie legendinio namo netrukus pasirodė darbininkai su grandininiais pjūklais. Per dvi valandas iš dviejų lietuvių pasodintų rojaus medžių ant grindinio teliko du 65 ir 45 centimetrų skersmens šviesūs apskritimai ir krūva pjuvenų.
„Jaučiuosi lyg praradęs savo vaikus, – atsiduso 90 metų J.Mekas. – Atsimenu, kaip mes su J.Mačiūnu tuos medžius pasodinome, kaip laistėme, gynėme nuo policijos.
Be to, jaučiu, kad tai žymi tam tikros eros pabaigą. Soho rajonas iki šiol buvo susijęs su herojišku laikotarpiu, kai menininkai, vedami atkakliojo J.Mačiūno vizijos, keitė Manhatano centro veidą.
Tų dviejų medžių mirtis reiškia naują erą – totalinį Soho integravimą į bendrą Niujorko žemėlapį. Taigi projektas, kurį J.Mačiūnas laikė savo meno kūriniu, galiausiai yra baigtas.”
Tęsinys – Vilniuje
Nors J.Mekas įsitikinęs, kad J.Mačiūno projektas baigtas, su tuo greičiausiai nesutiktų Artūras Zuokas. Vilniaus mero namuose auga du rojaus medeliai, išdygę iš sėklų, kurias jis nuskynė nuo legendinių medžių.
Prieš keletą metų A.Zuokas viešėjo Niujorke. Kai J.Mekas jam papasakojo intriguojamą J.Mačiūno medžių istoriją, merui šovė mintis tokių medžių pasodinti Vilniaus Užupio rajone, neretai irgi vadinamame menininkų kvartalu.
Ketvirtą valandą ryto jis sėkmingai prisiskynė sėklų ir parsivežė jas į gimtinę.
„Buvo ne taip lengva pasiekti tas sėklas. Teko susistabdyti pro šalį važiuojantį autobusiuką ir ropštis ant jo stogo”, – kelerių metų senumo istoriją prisiminė A.Zuokas.
Jis patvirtino iš tiesų planavęs iš tų sėklų užaugintus medžius pasodinti prie J.Meko Skersvėjo vardu pavadinto pėsčiųjų tako Užupyje.
A.Zuokas pasakojo, kad pasėjus atsivežtas sėklas buvo išdygę aštuoni ar devyni daigeliai, bet išliko tik du, kiti nuvyto. Abu medeliai šiuo metu auga mero namuose. Juos viešojoje erdvėje be baimės esą bus galima sodinti tik po gero dešimtmečio.
Tiesa, vieną jau gerokai ūgtelėjusį medelį prieš keletą metų buvo galima pamatyti J.Meko vizualiųjų menų centre surengtoje parodoje „J.Mačiūnas – Soho įkūrėjas”.
„Manyčiau, tuos medžius būtų galima atsodinti ir Niujorke – dar turiu kokias penkias dešimtis sėklų. Bet, aišku, iš pradžių reikėtų gauti Niujorko mero Michaelo Bloombergo leidimą”, – šypsodamasis planus dėstė A.Zuokas.
Austrai lenkia galvą prieš lietuvį
* Prieš savaitę J.Mekas lankėsi Vienoje – Austrijos filmų muziejuje iki balandžio 29 d. bus parodyti net 47 pernai 90 metų sukaktį šventusio lietuvių menininko filmai.
* Balandžio 8 d. Vienos galerijoje „Krinzinger Projekte” J.Mekas atidarė savo kūrybos parodą „Keliu savo taurę vyno į jūsų sveikatą, mano draugai iš Vienos”. Iki gegužės 5 d. vyksiančioje parodoje pristatomi lietuvių avangardinio meno kūrėjo filmai, fotografijos, bičiulių portretai.
* Austrijos filmų draugija „Synema” šia proga išleido J.Meko kūrybos antologiją. Leidiniui straipsnius ir esė apie J.Meką parengė tokie meno pasaulyje žinomi asmenys kaip J.Kubelka, H.U.Obristas, P.Chodorovas.
