Entonis Dž. Lefkuras, režisierius ir dramaturgas, repetuoja savo naują pjesę - klasikinį detektyvą. Jau kurį laiką režisieriui sekasi ne per geriausiai - todėl perfekcionistui Entoniui taip desperatiškai reikia publikos bei kritikų palankumo, kad jis pasiryžęs viskam. Jo požiūriu, net žmogžudystė nėra per didelė kaina, jei tik ji padėtų atsirasti recenzijai sekmadieniniame „New York Times“ numeryje.
Žvilgsnis kitapus scenos
Šis „spektaklis spektaklyje“ yra ir ironiška detektyvo parodija, ir komiškas saloninis trileris vienu metu. Po šiuo dvigubu dugnu žiūrovai aptiks verčiančią rimtai susimąstyti istoriją apie teatrą ir gyvenimą, kūrėjus ir visuomenę, aukas ir žudikus, apie skaudžias tikrovės ir iliuzijų sankirtas. Kuri istorija svarbesnė - rimtoji, atverianti teatru gyvenančių kūrėjų skaudulius, ar žaismingoji, diktuojama „lengvo“ pjesės žanro?
Pasirinkti paliekama patiems žiūrovams. Spektaklio autorius viliasi, jog jiems ne mažiau įdomi bus ir gilesnioji pjesės pusė - ta, kurioje pasakojama apie fasadinį teatro šventiškumą ir sunkų kasdienį darbą, apie žmones, visam gyvenimui pavertusius teatro iliuzijas savo asmenine tikrove, pačia svarbiausia, o neretai ir daug realesne už pačią realybę.
Naujausia Klaipėdos dramos teatro premjera - balandžio 27 d. 18 val. Klaipėdos Žvejų rūmuose. Kartu su P. Gaidžiu scenoje pasirodys aktoriai Eglė Jackaitė, Simona Šakinytė, Vidas Jakimauskas, Donatas Švirėnas, Kazimieras Žvinklys.
Spektakliai žavėjo ir vertė susimąstyti
P. Gaidys Klaipėdos dramos teatro režisieriumi dirba nuo 1963-ųjų. Jis suvienijo tuo metu teatre buvusias dvi trupes, ėmė formuoti brandų repertuarą, o per jį ir naują uostamiesčio žmonių požiūrį į teatro meną.
Teatrologų teigimu, Klaipėdos žiūrovą teatralumo ir visuomeninio solidarumo pamokomis išaugino pats teatras, ypač garsieji P. Gaidžio pastatymai, atvėrę anuometinės tikrovės esmę. Tokie pastatymai kaip Just. Marcinkevičiaus „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“, „Krintančios žvaigždės“, I.Kočergos „Laiko meistrai“, V.Majakovskio „Pirtis“, B. Sruogos „Milžino paunksmė“, J. Glinskio „Po Svarstyklių ženklu“, A. Kopkovo „Dramblys“, M. Gorkio „Dugne“, V. Merežkos „Proletarinis laimės malūnas“, K. Sajos „Poliglotas. Abstinentas“, „Žemaičių piemuo“ ir daugelis kitų anuomet turėjo ne tik estetinį poveikį, bet ir didžiulį politinį rezonansą.
Kūrė įsimintinus vaidmenis
Povilas Gaidys nepamiršo ir kito savo pašaukimo - aktorystės. Vaidino teatre ir kino filmuose - „Birželis, vasaros pradžia“, „Skrydis per Atlantą“, Moteris ir keturi jos vyrai“, „Elzė iš Gilijos“ ir kt.
P. Gaidys kuria spektaklius ir šiandien - teatro repertuare - E.E. Schmitto „Paleistuvis“, „Oskaras ir ponia Rožė“, „Jausmų tektonika“, J. Kesselringo „Aršenikas ir seni nėriniai“.
Per penkiasdešimt kūrybos metų Povilas Gaidys sukūrė virš 80 spektaklių, subrandino aukšto meninio lygio trupę, kurioje yra ir paties režisieriaus paruoštos trys aktorių laidos.
Už nuopelnus lietuvių teatro menui Povilui Gaidžiui suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas, Lietuvos valstybinė premija, Lietuvos liaudies artisto garbės vardas, apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordinu. 2005-aisiais jam suteiktas Klaipėdos miesto kultūros magistro vardas.
