Klaipėdiečiai šį jūrų gražuolį dar galės apžiūrėti ir savaitgalio dienomis.
Rusijos burlaivio „Kruzenshtern“ vizitai Lietuvos pakrantėje jau tampa gražia tradicija. Pernai lapkritį Klaipėdos uoste viešėjęs įspūdingas 114 metrų ilgio ir 14 metrų pločio laivas po remonto Kaliningrado srities uoste Svetlyj vėl čia užsuko papildyti degalų, maisto produktų atsargų prieš būsimą kelionę po Baltijos ir Šiaurės jūras.
Klaipėda - pirmojo šiųmečio „Kruzenshtern“ mokomojo reiso pradžios vieta. Burlaivio maršrutas nusidrieks į Bremerhafeno ir Hamburgo uostus. Iš Vokietijos rusai plauks į Vokietijoje vyksiantį istorinių laivų festivalį „Rouen Armada“, o vėliau lankysis Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Belgijoje, Italijoje, Ispanijoje, kituose Europos uostuose.
Keturstiebio burlaivio „Kruzenshtern“ denyje mokomąją praktiką atlieka Kaliningrado srityje veikiančios Baltijos valstybinės žvejybos laivyno akademijos ir kitų Rusijos jūreivystės mokyklų auklėtiniai. Įguloje, kurią sudaro 120 kursantų, yra ir merginų.
Daugeliui būsimųjų jūrininkų
viešnagė Klaipėdos uoste - pirmoji artimesnė pažintis su Lietuva ir jos gyventojais. Šis burlaivis žiemoja Kaliningrado uoste.
Vos tik „Kruzenshtern“ prigludo prie uosto krantinės, į jį ėmė kopti klaipėdiečiai.
Pasitempę, pabrėžtinai mandagūs jūrininkai svetingai
priima visus lankytojus, rodo denio įrangą, aiškina, kaip didžiulis burinis laivas valdomas jūroje. Svečiai, tarytum patekę į realybės šou, stebi, kaip gyvena tokio, į kitos valstybės uostą atplaukusio burlaivio įgula. Daugelis lankytojų nepraleidžia progos nusifotografuoti su jūrininkais denyje prie vairaračio
Už ekskursijas mokėti nereikia.
Smalsesniems lankytojams budėtojai leidžia įkišti nosį ir „Kruzenshtern“ vidaus patalpas, apsilankyti salone, koplytėlėję, papuoštoje stačiatikių šventųjų ir Rusijos karinio jūrų laivyno admirolų paveikslais, kurioje tikintys kursantai atlieka religines apeigas. Šventiko šiame burlaivyje nėra, tačiau išskirtiniais atvejais jo pareigas gali atlikti kapitonas, jūroje nuo seniausių laikų vadinamas antruoju žmogumi po Dievo.
1926 metais Vokietijoje pastatytas „Kruzenshtern“ (ankstesnis pavadinimas - „Padua“) po Antrojo pasaulinio karo atiteko Rusijai kaip karo grobis. Pagal dydį tai - antrasis didžiausias pasaulio burinis laivas. Jį pranoksta tik kitas rusų burlaivis „Sedov“, kurio bušpritas keliais metrais ilgesnis. Tačiau „Kruzenshtern“ tarptautinėse mokomųjų burlaivių lenktynėse „The Tall Schip's Race“ dažnai aplenkia „Sedov“. „Specialiai pailginsime bušpritą, kad taptume didžiausio ir pačio greičiausio pasaulyje burlaivio įgula“, - šypsojosi į naujas pergales tarptautinėse regatose nusitaikę jaunieji „Kruzenshtern“ jūrininkai.
