Ši „eschatologinė opera“ (eschatologija - religinė doktrina apie galutinį žmogaus likimą arba absoliučią pasaulio pabaigą) , kaip ją pavadino autoriai, pasakoja afganistanietės Qudsjos, paaukojusios gyvybę už pabėgėlius ir savo likimą sutikusios povandeniniame pasaulyje, istoriją.
Opera susilaukė nemažo publikos dėmesio. Ne tik todėl, kad tai pirmoji šiuolaikinė opera, pastatyta Nacionaliniame operos teatre Varšuvoje po daugelio metų, bet ir todėl, kad ją režisavo žymus lietuvių režisierius E. Nekrošius. Atsakydamas į klausimą, kodėl ėmėsi šios operos, režisierius sakė: „Sutikau su pasiūlymu statyti šią operą Varšuvoje dėl daugelio priežasčių. Pirmiausiai todėl, kad nuo mažiausių dienų domiuosi lenkų kultūra. Antra, todėl, kad pabėgėlių tema yra amžina. Ir neturime garantijos, kad vieną dieną mes taip pat netapsime pabėgėliais.“
Pagrindinio vaidmens atlikėja, viena žymiausių lenkų operos solisčių Olga Pasiecznik, komentuodama darbą su E. Nekrošiumi, pabrėžė, kad darbas su lietuvių režisieriumi jai buvo maloni staigmena. E. Nekrošių ji pavadino „absoliučiu, į nieką nepanašiu reiškiniu. Pasakyti, kad jis režisuoja, tai pasakyti kur kas mažiau nei reikėtų. E. Nekrošius neaiškina, nerodo, kaip reikia vaidinti. Jis tiesiog sėdi prie režisieriaus staliuko ir atsakinėja į klausimus palikdamas daugtaškį, kuris nepaprastai įaudrina aktoriaus vaizduotę. E. Nekrošius tiesiog provokuoja aktorių kūrybai ir taip elgdamasis yra labai kantrus, netgi užsispyręs. Atrodo, kad E. Nekrošius kuria labai jautrų, paprastų ženklų ir simbolių, paprastų daiktų ir judesių kupiną teatrą, kuris sykiu yra labai aiškus ir konkretus. Per 20 darbo su įvairiais pasaulio režisieriais metų nebuvau sutikusi nė vieno režisieriaus, iš kurio sklistų tokia teatrinė jėga ir kuris traktuotų aktorių ir solistą ne kaip instrumentą, o kaip partnerį.“
