„Jei klaustumėte manęs, sakyčiau, kad tai gali būti bene geriausias šių metų festivalio koncertas“, - sakė „Kaunas Jazz“ sumanytojas Jonas Jučas.
23-ąjį kartą surengtas festivalis paprastai į sostinę kviečia atlikėjus, kurie ankstesniais metais jau pasirodė Kaune. Šie metai – išimtis.
„Viena priežasčių – tokio instrumento, kokiu pageidauja groti Hiromi, Kaune tiesiog nėra“, - sakė J. Jučas.
Prognozės dėl muzikos, kuri tiesiog užburia klausytojų sielą, pildėsi. Virtuoziškai klavišais lakstantys Hiromi pirštai kūrė hipnozės nuotaiką, kurią puikiai papildė du vyresnės kartos instrumentininkai.
Hiromi kūryba – gili ir paremta išgyvenimais, kiekvienas kūrinys – atskira istorija. Tai muzika, reikalaujanti dėmesio, iš ramių melodijų perauganti į ugningus energijos pliūpsnius.
Gali būti, kad koncerto ištraukas pamatys atlikėjos gerbėjai visame pasaulyje – pasirodymas Vilniuje buvo filmuojamas keliomis kameromis, šiuos įrašus ketinama įtraukti į būsimus Hiromi leidinius.
Dar 1996-aisiais garsusis pianistas Chickas Corea lankėsi Japonijos sostinėje. Užsukęs į „Yamaha“ muzikos mokyklą jis buvo supažindintas su tuomet 17-mete Hiromi. “Pagrok man ką nors“, - moksleivės paprašė džiazo gigantas. Tai, ką išgirdo, jam paliko tokį įspūdį, kad kitą dieną Chickas kartu su ja jau improvizavo savo koncerte vienoje prestižinių Tokijo salių.
Tokių istorijų šių metų festiavlio viešnios biografijoje – ne viena ir ne dvi. Muzikos vunderkindė, kuri jau būdama keturiolikos kaip solistė koncertavo su Čekijos filharmonijos orkestru, išaugo į vieną įdomiausių muzikos pasaulio kūrėjų, kurios melodijos balansuoja ant nepačiuopiamos ribos tarp džiazo, klasikos ir kitų žanrų.
„Tai, ką ir kaip ji groja, nežemiška“, - yra sakęs ne vienas kritikas. Lietuvos publika sulaukė pirmosios pažinties su muzikante, kuri moka groti stulbinamai greitai ir techniškai, tačiau šie bruožai neužgožia akivaizdžios tiesos – tai itin gabi, giliai muziką jaučianti kompozitorė.
1979-aisiais gimusi Hiromi pradėjo mokytis groti būdama šešerių. Mokytoja jai nuo mažų dienų pabrėždavo, kad intuicija – toks pats svarbus muzikos elementas, kaip ir atlikimo technika. Tai – aksioma, kurios pianistė tvirtai laikosi iki šių dienų.
„Ji man sakydavo – pagrok mėlyną spalvą. Arba – pagrok raudoną. Išmokau groti iš širdies“, - prisimena muzikantė.
Būdama dvylikos Hiromi jau rengė koncertus. Paauglystėje susidomėjusi džiazu, ji vienus pirmųjų rimtų honorarų užsidirbo kurdama muziką „Nissan“ ir kitų didelių Japonijos kompanijų reklamos klipams. Tačiau lemiamas Hiromi gyvenimo sprendimas buvo persikelti į JAV ir studijuoti garsiajame Berklio muzikos koledže.
„Tai išplėtė mano muzikos jautimo ribas. Vieni mėgsta džiazą, kiti klasiką, treti roką. Bet aš nejaučiu jokių barjerų. Galiu klausytis ir klasikos, ir metalo“, - sakė muzikantė.
Pianistės mokytoju ir patarėju koledže tapo garsus džiazo bosininkas Richardas Evansas. Kartu prodiusuoti žinomos leidyklos "Telarc" kvietimu 2003-iaisiais Hiromi įrašytą albumą "Another Mind" jis pakvietė vieną garsiausių pianistų džiazo istorijoje – Ahmadą Jamalį, kuris neslėpė susižavėjimo japonės talentu.
Daugiau nei šimtas tūkstančių melomanų, kurie įsigijo šį Hiromi albumą, su jo nuomone sutiko be išlygų. O tai buvo tik jaunutės muzikantės karjeros pradžia.
Šiandien jai nebereikia rekomendacijų, kad galėtų atverti duris į bet kurio pasaulio džiazo festivalio sceną. Per devynerius metus Hiromi išleido jau aštuonis albumus, surengė pasaulinių gastrolių – su savo soline programa ir kaip garsiojo džiazo bosininko Stanley Clarke'o grupės narė.
Su Hiromi į Vilnių atvykęs amerikiečių kontrabosininkas A. Jacksonas - daugiau nei 500 albumų įrašęs, "Grammy" apdovanojimui nominuotas muzikantas, grojęs su Paulu Simonu, Ch. Corea, Dizzy Gillespie, Alu Di Meola, Patu Metheny, Billy Cobhamu. Į muzikos istoriją jis įrašytas ir dėl to, kad dar 1974-aisiais išrado šešiastygę bosinę gitarą – nusprendęs, kad keturios stygos nebeatspindi visų šio instrumento galimybių.
Britas S. Phillipsas – vienas garsiausių visų laikų džiazo, roko ir popmuzikos būgnininkų, muzikavęs su „The Who“, „Judas Priest“, Mike'u Oldfieldu, Davidu Gilmouru, Jacku Bruce'u, Joe Satriani, Brianu Eno ir daugybe įvairių žanrų garsenybių.
2011-aisiais albumo „Voice“ įrašams susibūrusio trio nariams taip patiko groti kartu, kad lentynoje jau guli antrasis kartu įrašytas diskas „Move“.
„Kartu tobulėjome ir augome. Įrašinėti "Voice" buvo smagu, o kai išvykome gastrolių, tapo dar smagiau. Šįkart rašiau muziką, kuri tinka šiems muzikantams, bandydama atskleisti visus gražiausius jų grojimo bruožus“, - sakė Hiromi.
