Itziko Galilio, Hofesho Shechterio ir Shlomio Tuizerio darbai – išraiška, energija, plastika, tikslumas, artistiškumas. Visa tai bus galima išvysti Paryžiaus konservatorijos Jaunimo baleto spektakliuose. Jų per festivalio atidarymo vakarą Nacionalinio dramos teatro scenoje bus net trys.
Tyli santykių gramatika
Viena ryškiausių iš Izraelio kilusių šokio pasaulio žvaigždžių – 50 metų choreografas I. Galilis – ir pats numato svečiuotis „Naujajame Baltijos šokyje”. Apie 20 pastarųjų gyvenimo metų jis paskyrė kūrybai Olandijoje. Už nuopelnus šokiui šioje šalyje 2006 metais karalienė Beatrix jį įšventino į riterius.
Dirbęs daugelyje garsių Europos šokio trupių, I. Galilis pastaraisiais metais sulaukė sėkmės ir Jungtinėje Karalystėje.
Tai spalvingas, be galo darbštus ir produktyvus menininkas. Kaip jis suspėja kurti su įvairiomis trupėmis, užsiimti pedagogine veikla, būti naujų trupių steigėju? „Tai paprasta, – sako I. Galilis. – Aš tiesiog mėgstu savo darbą.”
I. Galilio spektaklis, šokamas Paryžiaus konservatorijos Jaunimo baleto, trunka 25 minutes, jo pavadinimas angliškas – „The Grammar of Silence” (liet. „Tylos gramatika”). Tai kūrinys apie dviejų žmonių santykius, kurie vystosi viena ar kita kryptimi dėl įsiterpusių tylos akimirkų. Juk tyla pažeria gausybę interpretacijų – nuo siaubingų įtarimų iki gražiausių vaizdinių.
„Tokią akimirką aš vadinu gramatika”, – sako I. Galilis. Akimirkos, kurios išjudina nusistovėjusią visatos tvarką, išbarsto raides, taisykles ir iš naujo jas sustato į vietas, – tai šio kūrinio tyrinėjimo objektas.
Šokis kaip roko koncertas
Kitas Izraelio choreografas H. Shechteris taip pat šiuo metu intensyviai kuria Jungtinėje Karalystėje.
Kai 2006 metais jis sukūrė miniatiūrą „Uprising” (liet. „Sukilimas”) ir parodė ją prestižinėje Londono „The Place” scenoje, jis buvo žinomas, ko gero, vien dėl ankstesnio darbo garsiojoje „Batsheva” šokio trupėje.
15 minučių trunkančio „Uprising” sėkmė ir savitas braižas plačiai išgarsino H. Shechterį. Pastaraisiais metais jo choreografiją graibstyte graibsto žymiausios repertuarinės pasaulio šiuolaikinio šokio trupės.
Pasak kritikų, „Uprising” tiesiog čiupo britų šokio gerbėjus už gerklės savo nežabota berniokiška energija, fiziniu šiurkštumu, keista mąstysena scenoje.
Pats H. Shechteris teigia, jog spektaklį įkvėpė jaunuolių energija, jų mąstysena, elgsena, žaidimai ir muštynės. Konkretus „Uprising” idėjos šaltinis – riaušės, 2005 metais sukrėtusios Paryžiaus priemiesčius.
36 metų choreografas, baigęs Jeruzalės šokio ir muzikos akademiją, dabar garsėja intensyviais ir triukšmingais spektakliais. Jie labiau primena roko koncertus nei šokio spektaklius.
Mintis tampa ritualo judesiu
H. Shechteris su humoru ir ilgesiu prisimena, kad atvažiavo į Londoną ne kurti šokio, o ieškoti roko grupių, priimsiančių jį kaip būgnininką. Tačiau grupė, kurioje jis pradėjo groti, iširo ir šis faktas praturtino šiuolaikinę choreografiją.
Trečiasis Paryžiaus konservatorijos Jaunimo baleto spektaklis – tai choreografų Edmondo Russo ir Shlomio Tuizerio darbas „Precious Things” (liet. „Vertingi dalykai”), trunkantis 35 minutes.
Kaip skelbia spektaklio paantraštė, „vertingų dalykų pažeidžiamumas yra gražus ritualas, nes pažeidžiamumas yra būties ženklas” (citatos autorė – filosofė Simona Weil). Nuo 2004 m. kartu dirbantys choreografai kuria spektaklius-laboratorijas, kuriose tyrinėja įvairias abstrakčias sąvokas, filosofines idėjas.
Spektaklis „Precious Things” pateikiamas kaip savotiškas ritualas, per kurį „vertingi dalykai” tarpusavyje susiejami nelyginant įgytos ir perduodamos vertybės: nuo intymaus gesto iki intensyviausios dinamikos, nuo asmeninių paieškų iki priartėjimo prie kito.
Festivalis kviečia mėgautis judesiu
17-asis festivalis „Naujasis Baltijos šokis” gegužės 7–12 dienomis pristatys 19 trupių, atvykusių iš 12 šalių, – iš viso 24 spektaklius.
Šiuolaikinio šokio gurmanai galės rinktis spektaklius, kuriuos atveža rinktiniai „Naujojo Baltijos šokio” svečiai: Danijos šokio teatras, Paryžiaus konservatorijos Jaunimo baletas.
Festivalis kviečia pateikti ir lietuvių choreografų įdomiausius darbus. Šoks ne tik Lietuvoje kuriantieji, bet ir dvi šalies choreografės, sulaukusios pripažinimo svetur: Ieva Kuniskytė iš Jungtinės Karalystės ir Ugnė Dievaitytė iš Ispanijos.
