„Sidabrinių gervių“ apdovanojimuose - K. Buožytės „Auroros“ triumfas

Šeštadienio vakaras buvo pergalingas Kristinos Buožytės filmui „Aurora". Šeštus metus rengiamuose lietuviško kino apdovanojimuose „Sidabrinės gervės 2013“ Kristina ir jos komanda susišlavė daugiausia statulėlių. K. Buožytė pripažinta geriausia režisiere, o jos filmas "Aurora" - geriausiu filmu. Jame vaidinę Marius Jampolskis ir Jurga Jutaitė gavo prizus kaip geriausi aktoriai, filmo operatorius Feliksas Abrukauskas pripažintas geriausiu operatoriumi, o Peteris von Poehlis - geriausiu kompozitoriumi.

Kristina Buožytė (dešinėje) ir "Auroros" komanda.<br>D. Umbrasas
Kristina Buožytė (dešinėje) ir "Auroros" komanda.<br>D. Umbrasas
Daugiau nuotraukų (1)

Erika Zabulėnienė

May 12, 2013, 2:03 PM, atnaujinta Mar 6, 2018, 9:43 PM

Šiemet apdovanojimai prasidėjo staigmenomis.

Į kelionę po Europos kino pasaulį, kuris šiemet tapo renginio tema, vedėja aktorė Gabija Ryškuvienė scenoje pasirodė su netikėtu partneriu – didžiuliu samojedų veislės šunimi.

„Kodėl šuo? Nes Lietuvoje katastrofiškai trūksta vyrų“, – pajuokavo G. Ryškuvienė, tarsi primindama šiųmečius Auksinio kryžiaus apdovanojimus, kai buvo pažemintos aktorės moterys, iš jų atėmus nominaciją.

Aktorė pasipuošusi prašmatnia stilisto ir dizainerio Kęstučio Rimdžiaus suknele. „Bet nebijokime keistis!“ - šūktelėjo moteris, ir scenos darbininkai ją išrengė iki... kitos puikios, elegantiškos suknelės. Pražydusi kaip tamsiai raudona rožė ji dingo užkulisiuose, kad pasiruoštų susitikimui su ispanų kinu.

Antrąsyk į sceną renginio vedėja grįžo jau be šuns – ištęstas jo pavadėlis rodė, kad partneris užsibuvo savo reikalais užkulisiuose.

Vedėja tvirtino, kad kine nepaprastai svarbu, kas – tavo partneris, nes juo reikia pasitikėti, jį mylėti, lepinti, duoti cukraus gabalėlį ar mėtinę pastilę – nelygu, kokia scena: šuniško prieraišumo ar karšto bučinio... Tuomet partneris į tave žiūrės didelėmis ir draugiškomis akimis.

„Kaip maniškis. Pasitikite mano partnerį Andrių Žiurauską!“ – pakvietė Gabija ir scenoje pasirodė ilgai slėptas antrasis šventės vedėjas: įmitęs, pačiame jėgų žydėjime, kaip ir ką tik matytas keturkojis samojedas.

Tarp vedėjų prasidėjęs dialogas nuvingiavo link Ispanijos. Šią šalį aktoriai myli dvejopai: jie dar nepamiršę, kaip buvęs kultūros ministras Jonas Jučas ten juos siuntė pomidorų skinti.

Žiūrovams netikėtai prieš akis išdygo korida su Jeronimu Miliumi (ištiesintais plaukais!), Tomu Varnagiriu, „Electric ladies“ ir kitais atlikėjais.

Marius Jampolskis paskelbė pirmąjį nugalėtoją. Jis įteikė gervę už geriausią trumpametražį dokumeninį filmą. O juo pripažintas režisierės Oksanos Burajos „Liza, namo!“

Netrukus paskelbtas ir geriausias trumpametražis filmas – dvidešimtmetės režisierės Gabrielės Urbonaitės „Plaukikė“.

Vėliau renginyje buvo aplankyta Prancūzija. Scenoje dainuojant  Viktorijai Streičai, šoko Gintaras Visockis ir Gintarė Daknytė. Tai – oro baletas. Balerina skraidė kaip Paryžiaus svajonės.

Nemira Pumprickaitė paskelbė geriausią televizijos filmą. Juo pripažintas režisieriaus Tomo Dainiaus Ribaičio „KVDT...ateinu“.

Verslininkas Robertas Dargis įteikė Agnei Rimkutei gervę už profesinę meistrystę, kurią jai pelnė kostiumų kūryba kine.

Šeštadienio vakarą buvo įteiktas ir auksinis kiaušinis. Jis buvo įteiktas už filmą „Užribis“ šiuo metu užsienyje gyvenančiai režisierei Gretai Stančiaukaitei.

Balkanų regione žiūrovų laukė Amiro Kusturicos kaimas su šieno kupetoms, pieno bidonais ir trečios vestuvių dienos nuotaikos sklidinu orkestrėliu - „Gogol Bordello Tribute“ muzikantais ir Justinu Lapatinsku. 

„Balkanai, kanai, kanai...“ – įsisvajojo Gabija. „I like Balkan, kan kan, kan kan...“ – jai atitarė A. Žiurauskas, ką tik tame šiene pakedenęs dailios merginos plunksneles.

Netrukus buvo pristatytas metų geriausias animacinis filmas – režisierės Redos Bartkutės „Kaltė“.

Muzikantas Andrius Mamontovas paskelbė geriausią kompozitorių. Juo tapo Peteris von Poehlis, kūręs muziką filmui „Aurora".

Prisipažinęs, kad jo mėgstamiausias atlikėjas – italų dainininkas Adriano Celentano vedėjas atvedė į Italiją. Ten laukė pica, Pizos bokštas ir su seksualia aliuzija į pasvirusį bokštą - seksualios Kauno muzikino teatro choro ir baleto grupės merginos su Akvile Garbenčiūte priešaky.

Už geriausią epizodinės aktorės vaidmenį apdovanota Gabija Ryškuvienė, nusifilmavusi filme „Valentinas vienas".

Po jų į sceną vedėjai įbirbė itališkuoju simboliu – motoroleriu. Jis buvo panaudotas  ir vėliau - kai Gabija pakvietė savo partnerį į virtualią kelionę per Lietuvą. Italijos dekoracijose modelis Milda Grikšaitė, įnešusi Sidabrinę gervę, pasirodė su juodu vualiu, puikiai atspindėdama Sicilijos moteris. Ar tai - ir gedulo nata? Galbūt, nes vedėjai, priartėję prie geriausio epizodinio aktoriaus apdovanojimo, prisiminė šioje kategorijoje nominuotą savo kolegą, neseniai anapilin iškeliavusį šviesaus atminimo Vytautą Šapranauską. Ekranuose buvo parodyta jo darbų retrospektyva, kuriame kiekvienas kadras kalbėjo apie šį talentingą aktorių.

Vėliau iš ekranų skaipu  prabilo tarptautinė žvaigždė – aktorė  Ingeborga Dapkūnaitė, šiuo metu besifilmuojanti Prahoje. Ji paskelbė, kad Sidabrinė gervė už geriausią epizodinį aktoriaus vaidmenį atiteko Giedriui Savickui.

Renginio vedėjai su juo nutiesė teletiltą, mat jis taip pat negalėjo dalyvauti ceremonijoje.

Vokietijos Brandenburgo vartuose pamatėme Kariną Krysko - Marleną Ditrich. Kartu su ja tabako dūmuose sklaidėsi akordeono garsai, kuriuos netrukus pakeitė didžėjaus bitai. Gabija ir Andrius prisiminė Lietuvoje filmuotą rekordiškai brangų - net 7 milijonus eurų kainavusį vokiečių filmą „Štiortebekeris", pasakojantį apie legendinį jūrų piratą. G. Ryškuvienė nusistebėjo, kad filmavimo metu neįvyko nė vienas romanas tarp lietuvių aktorių moterų ir vokiečių aktorių vyrų. „Gėda, kokia gėda nacijai! - šaukė A. Žiurauskas. - Toks išvystytas erotinių filmų verslas ir taip beprasmiai praleistas laikas Lietuvoje!" Ne kartą vokietį vaidinęs Vladas Bagdonas statulėlę įteikė geriausiai metų aktorei Jurgai Jutaitei už vaidmenį filme „Aurora“. O Gražina Baikštytė pasveikino geriausią aktorių - Marių Jampolskį.

„Auroros“ komanda pasipildė ir dar keliomis statulėlėmis. Geriausio operatoriaus statulėlė iš Elvyra Žebertavičiūtė rankų atiteko Feliksui Abrukauskui.

Vedėjai pasuko kino pasaulį aplink ašį į Skandinaviją. Šiaurė, sniegas ir... „Studentės" ant slidžių, kartu su savo elniuku - Ruslanu Kirilkinu, imituojančiu  šiaurietiško ėjimo sportą. Kam kam, o jam skandinavų kraštai, Suomija - gerai žinoma. Vedėjai pašmaikštavo, kad, matyt,  skandinavus kriminaliniams detektyvams, tokiems kaip „Mergina su Drakono tatuiruote" įkvėpė Norvegijoje ir Švedijoje gyvenantys  lietuviai. Be kita ko, mūsų tauta kaip niekas kitas moka „trolinti". Kartu buvo pagerbtas norvegų operatorius Oddas Geiras Saetheris, nemokamai filmavęs „Laiškus Sofijai" - tai paskutinis jo darbas kine. Sunkiai sergantis norvegas gavo atminimo simbolį - išgraviruotą lentelę  „Padėką už pagalbą Lietuvos kinui". Svečią palydėjo  M.K.Čiurlionio proanūkis Rokas Zubovas ir filmo prodiuseris Kęstutis Drazdauskas. Poetė Violeta Palčinskaitė įteikė Sidabrinę gervę už geriausią scenarijų K. Buožytei ("Aurora").   O režisierei  Daliai Ibelhauptaitei teko garbė įteikti geriausio režisieriaus Sidabrinę gervę. Ji atiteko taip pat K. Buožytei. Specialiai apdovanojimams suburtas aktorių choras „Gervė" labai rimtais veidais atliko kūrinį „Žemėj Lietuvos", kurio nuotaikinga aranžuotė privertė  žiūrovus linguoti ir ploti. Aktorius Gediminas Storpirštis paskelbė geriausio metų ilgametražio vaidybinio filmo kūrėjus. Svarbiausias vakaro prizas atiteko „Aurorai". Šis Kristinos Buožytės filmas pripažintas geriausiu.

Iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje dalyvavęs Lietuvos  premjeras Algirdas Butkevičius paskelbė Auksinės gervės laureatą – operatorių Joną Tomaševičių, garbingu prizu apdovanotą už viso gyvenimo nuopelnus lietuviškam kinui.

(Nuolat pildoma).

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.