Žygeiviai keliavo tomis pačiomis vietovėmis, kurias prieš pusantro šimtmečio aplankė ir savo dienoraštyje aprašė anykštėnas A. Baranauskas.
Istorinį žygį „Antano Baranausko keliu pas žemaičius“ organizavo Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus bei Arklio muziejaus darbuotojai.
Anykštiečiai bei jiems talkinę vietovių, kuriomis buvo keliauta, vežikai per šešias dienas įveikė beveik 280 kilometrų.
Žygeiviai keliavo Kėdainių, Ukmergės apylinkėmis, kirto Raseinių ir Tauragės kraštą, o gegužės 10-ąją pasiekė kelionės tikslą – Vainutą (Šilutės r.).
Kelionės įspūdžiai – fotodienoraštyje
Dėl vėluojančio pavasario muziejininkai jubiliejinę kelionę nukėlė į gegužę, o A. Baranauskas į pirmąją savo darbovietę Vainuto valsčiaus raštinėje keliavo balandį.
1853 metų pavasarį baigęs Rumšiškių raštininkų mokyklą, aštuoniolikmetis A. Baranauskas parvyko atsisveikinti su artimaisiais į gimtuosius Anykščius, o kovo 26 dieną arklio traukiamu vežimu jis pradėjo savaitės kelionę į Žemaitiją.
To meto vidurio Lietuvos panoramą būsimas poetas ir vyskupas lenkų kalba aprašė keliuose dienoraščio puslapiuose.
Autentiškas rankraštis dabar saugomas Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto fonde.
A. Baranauskas apie kelionę rašė užuominomis, tarsi taupydamas rašalą.
Žygyje „Antano Baranausko keliu pas žemaičius“ patirtus įspūdžius aprašė bei fotoaparatu užfiksavo ir penki keleiviais tapę muziejininkai.
Dienoraštis buvo rašomas mobiliojo telefono SMS žinučių ir nešiojamo kompiuterio pagalba, todėl jį buvo galima kasdien skaityti muziejaus tinklalapyje ir kituose internetiniuose portaluose.
Žygeiviai kelionės metu aplankė septynias mokyklas. Skatindami rašyti dienoraščius, moksleiviams jie dalino specialiai šiam žygiui išleistų knygų skirtukus ir bloknotus.
Kelionė A. Baranauskui buvo nelengva
Žygio maršrutas iš Anykščių į Vainutą buvo sudarytas pagal A. Baranausko dienoraštyje paminėtas vietoves, kuriose jaunasis poetas nakvojo ar laukė arklių, o jubiliejinė kelionė vyko taip, kaip teko keliauti A. Baranauskui: kiekviename krašte jis persėsdavo į kitą vežimą, vadeliojamą vietinio patyrusio vežiko.
A. Baranauskas dienoraštyje pasakoja, jog jis vargo važiuodamas klampiais keliais bei prastais arkliais.
„Antradienis. Vykstu su pora arklių plentu į Tauragę. Beigeriškiuose mainau juos – imu trejetą. Sartininkų kaime, Vainuto seniūnijoje, pakeičiu juos ir temstant išvažiuoju. Iš čia purvynu, klanais, pamiškėmis tiktai 12 val. nakties pasiekiu Vainutą, tolesnio gyvenimo vietą“, – taip A. Baranauskas aprašė paskutinę kelionės atkarpą.
Vainute A. Baranauskas dirbo keturiolika mėnesių, o 1858 metais Žemaičių vyskupija gabų klieriką išsiuntė į Sankt Peterburgo (Rusija) dvasinę akademiją tęsti teologijos mokslus.
Istorinio žygio dalyviai A. Baranausko aprašytų sunkumų nepatyrė, tačiau jų kelionėje buvo kitokių netikėtumų.
Žygį pradėjo senovine lineika
Gegužės 4 dieną dieną jubiliejinę kelionę pradėjo vadeliotojas Vidmantas Banys ir Arklio muziejaus muziejininkas Egidijus Musteikis.
E. Musteikis keliavo lineika, kurią Arklio muziejui padovanojo mokslininkas agronomas Petras Vasinauskas.
Pirmąją kelionės dieną keliautojai stabtelėjo Kavarske (Anykščių r.), kur į lineiką buvo pakinkyta stambiųjų žemaitukų veislės kumelaitė Musė.
Sumanaus vadeliotojo Niūronių kaimo (Anykščių r.) gyventojo Egidijaus Katino valdoma kumelė drąsiai traukė vežimą ir asfaltuotu keliu.
„Ne visi automobilių vairuotojai draugiškai šypsodamiesi mus sveikino, nors ir matė, kad mes ne šiaip važiuojame, bet keliaujame pasipuošę „Bėk bėk, žirgeli!“ šventės vėliava“, - kelionės įspūdžiais dalijosi E. Musteikis.
Vaikai arkliams davė riešutų
Vidiškiuose (Ukmergės r.) E. Musteikis pakeitė arklį ir vežimą, o vakarop žygio dalyviai buvo Ukmergėje.
Ukmergės krašto muziejaus darbuotojai keliautojams padovanojo skėtį. Mat, tuomet, kai keliavo A. Baranauskas, lijo lietus, todėl Ukmergėje jis už šešis auksinus ir dešimt grašių nusipirko skėtį.
Toliau žygį tęsė Arklio muziejaus muziejininkas Audrius Laskauskas. Jis keliavo Lietuvos sunkiųjų veislės kumele Varsa, kuri buvo pakinkyta Ukmergės rajone ties Milašiūnais.
Jonavos rajono Bukonių pagrindinės mokyklos mokiniai Varsai perdavė maišelį migdolų, o Šėtoje (Kėdainių r.) vežimą pasitiko moteris, kuri per Lietuvos radiją išgirdusi apie šį žygį, panoro arkliams padovanoti maišą cukrinių runkelių.
Ketvirtos dienos rytą Pernaravoje (Kėdainių r.) Vidas Kūlokas ir Stasys Laurinaitis pakinkė savo žemaitukus Aisetą ir Krosną, o ūkininkas Antanas Pacaitis arkliams padovanojo avižų maišą.
Žemaitukais pakinkytu vežimu toliau keliavo A. Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus direktorius Antanas Verbickas.
Raseinių rajone, Sujainiuose, žemaitukus nakčiai priėmė vietos ūkininkas Zigmas Stonys, kitas kaimo gyventojas Arklio muziejui padovanojo keturias pasagas.
Kelionę užbaigė su dainomis
Priešpaskutinę kelionės dieną vežime dardėjo Arklio muziejaus vedėjas Mindaugas Karčemarskas.
Vežimas su žygio dalyviais, riedėdamas Žemaičių plentu, miško ir lauko keliukais, pasiekė Tauragės rajone esantį Batakių miestelį.
Iki kelionės tikslo likus daugiau nei pusšimčiui kilometrų žygį tęsė ir jį užbaigė muziejininkas Raimondas Guobis.
Iš Batakių link Tauragės šiuo metu remontuojamu keliu anykštietį turėjęs vežti Raimondas Ramanauskas susilaužė ranką, o kito vežiko žygio organizatoriams nepavyko rasti, todėl į už Tauragės esantį Stirbaitynės kaimą R. Guobis keliavo automobiliu.
Nuo Stirbaitynės kaimo iki Sartininkų kaimo R. Guobis keliavo su Dauglaukio kaimo ūkininku Jurgiu Bendiku bei kumele Beta, o iki Vainuto anykštėną vežė vadeliotojai Algirdas Taroza ir Jonas Kurlinkus. Žygeivių vežimą traukė Lietuvos sunkiųjų veislės kumelė Kaštonė.
Netoli Vainuto prie keliautojų prisijungė du vežimai. Viename jų sėdėjo Šilutės ir Anykščių rajonų valdžios atstovai, o kitame – keliautojus linksmino kaimo kapela.
Vainute žygeivius pasitiko apie du šimtai miestelio gyventojų.
„Šio žygio tikslas – ne tik paminėti tris svarbias sukaktis: šiemet sukanka 160 metų nuo A.Baranausko kelionės į Vainutą, 50 metų, kai buvo patvirtinta Lietuvos sunkiųjų arklių veislė, ir 35 metai, kai P.Vasinausko iniciatyva Niūronyse buvo įkurtas Arklio muziejus.
Įsitikinome, kad Lietuvos keliais smagu keliauti ne tik automobiliais, dviračiais, bet ir arkliais. Todėl po šios kelionės norime paskatinti lietuviškų veislių arklius naudoti ne tik ūkyje, bet ir poilsinėms, pažintinėms kelionėms po Lietuvą“, – apie kelionės tikslą pasakojo M. Karčemarskas.
