Diena, skirta lietuviams
Paskutinę festivalio dieną prekybos centre „Europa“ Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokyklos 9-11 klasių modernaus-šiuolaikinio šokio mokiniai pristatė performansą „Vieno kąsnio improvizacijos“ („Finger Food Improvisations“).
Likusios keturios kompozicijos buvo pristatytos „Menų spaustuvėje“. Čia savo darbus pristatė „NLdanceLT“ (jungtinis lietuvių ir olandų šiuolaikinio šokio atlikėjų kolektyvas). „NLdanceLT“ pristatė Rūtos Butkaus spektaklį „Pamestos akys“ („Lost Eyes“), Loretos Juodkaitės spektaklį-duetą „Miražas“ („Mirage“) ir Amos Ben-Tal „Nužudyti Viktorą“ („Kill The Victor“).
Iš spektaklių gausos sekmadienį išsiskyrė Petro Lisausko kūrinys „Tuaš“ („Youme“). Išskirtiniu jį galima laikyti ne tik todėl, kad tai vienintelis šią dieną parodytas solo kūrinys, bet ir todėl, kad jo metu grojo gyva muzika. Už ją ir įvairius gyvo garso efektus buvo atsakingas Saulius Petreikis.
Spektaklis pasakoja apie per amžius gyvuosiantį dualizmą: dangus-žemė, vyras-moteris, tu-aš... Pats kūrinys taip pat dvejopas. Jo pradžioje daug skausmo, solistas kenčia dėl nesibaigiančių paieškų. Kompozicijos pabaigoje viskas kardinaliai pasikeičia. Lietaus lašai kompozicijos herojui išaugina sparnus – laimės ir pergalės simbolį.
Augina naują kritikų kartą
17 metų Lietuvoje vykstantis šiuolaikinio šokio festivalis sugebėjo ne tik išlaikyti savo ištikimus žiūrovus, bet ir prisijaukinti naujus. Nuo žiūrovų gausos lūžtančios salės liudijo, kad susidomėjimas šiuolaikiniu šokiu šalyje auga. O ir pats žiūrovas – išprusęs, lengvai nepasiduodantis choreografų provokacijoms, apie spektaklį sugebantis pasakyti daugiau nei „gražu“ ar „negražu“.
Kartais žmonės, norintys pamatyti spektaklį, likdavo tiesiog už durų ar sėsdavo tiesiai ant laiptų. Tiesa, neaišku, ar tai itin didelio susidomėjimo „Naujuoju Baltijos šokiu“, ar neorganizuotumo pasekmė. Mat festivalio dalyviams, akredituotiems kritikams ir žurnalistams vietos nebuvo rezervuojamos.
Toks festivalio sprendimas suprantamas, mat pratęstas prieš keletą metų pradėtas kritinio rašymo projektas – „Ne[w]kritika“, auginantis naują šokio recenzentų kartą. Jaunuoliai, priklausę projektui, ieškojo naujų kelių aprašyti ir išanalizuoti šokio spektaklius. „Ne[w]kritika“ narius mokė šokio kritikė Ingrida Gerbutavičiūtė, choreografas Andrius Katinas, šokio kritikė iš Latvijos Inta Balode ir festivalio dalyviai. Jaunųjų kritikų recenzijos spausdinamos Lietuvos šokio informacijos centro internetiniame puslapyje.
