Šeštadienį jau šeštą kartą vykusi „Sidabrinių gervių“ teikimo ceremonija siūlo – kol kas tik Lietuvai, dar ne pasauliui – stebėti, kokios gausybės apdovanojimų vertas lietuviškas kinas.
Pati kino bendruomenė įtūžusi, kad negali kurti kino. Ji šių apdovanojimų ir festivalinių kelionių išvakarėse skelbė protesto rezoliucijas. Iš kur tokia įtampa po išorės blizgesiu?
Nėra galimybės kurti
Kino žmonės vis dar negali atsigauti po naujienų, kurias neseniai perskaitė Lietuvos kino centro paskelbtuose sąrašuose: kokie būsimų filmų reitingai? Kuriuos filmus ketinama finansuoti?
Tie sąrašai rodo, kad Lietuvos kino žemėlapis turėtų smarkiai pasikeisti. Nuo aktyvios kino kūrybos turėtų pailsėti tie režisieriai, kurių vardai ir kūriniai žinomi, filmai dalyvauja tarptautiniuose festivaliuose, pelno "Sidabrines gerves" tėvynėje, prizus užsienyje.
Mat kinematografininkų išrinkta ir Lietuvos kino centre veikianti Kino taryba nutarė finansuoti naujų vardų projektus ir vieną kitą patyrusį režisierių. Pagirtina taktika. Tačiau ką darys tie, kuriais šiandien didžiuojamės, o jie lieka be galimybės kurti kiną?
Štai, pavyzdžiui, šiemet daugiausia "Sidabrinių gervių" pelnė režisierės Kristinos Buožytės fantastikos filmas „Aurora”. Jis jau surinko ir gausią tarptautinių apdovanojimų kolekciją. „Auroros” peržiūros nuolat vyksta festivalių konkursuose ir laimi. „Aurorą” savo šalies ekranams nupirko JAV, Čekija, Švedija, Prancūzija, Belgija.
Ar pagal Kino tarybos išvadas talentinga režisierė K. Buožytė turi galimybę kurti toliau?
Ne, Kino tarybai „kelia daug abejonių” šios menininkės trauka mokslinės fantastikos žanrui. Ir trisdešimtmetė režisierė su visomis savo idėjomis, jėgomis, gabumais ir prizų kolekcija lieka be filmo. Pačiame jėgų žydėjime – tokia kūrybos amputacija.
„Čia kas – cenzūra? Ar mes taip neprofesionaliai dirbame?” – piktinosi „Auroros” ir kitų K. Buožytės filmų prodiuserė Ieva Norvilienė.
Nuopelnai neturi reikšmės
Panašų sukrėtimą patyrė daugelis žymių Lietuvos kino kūrėjų. Paskaito Kino tarybos sudarytą reitingų lentelę ir supranta, kad jie it blogi mokinukai gauna žemą pažymį ir jų projektai nepatenka į finansuojamųjų būrį.
Tarp atstumtųjų – Janina Lapinskaitė, Kristijonas Vildžiūnas, Ignas Miškinis, Rimantas Gruodis, Inesa Kurklietytė. Finansavimą gaus Alantė Kavaitė, Lina Lužytė, Eglė Vertelytė, neseniai filmu „Barzakh” debiutavęs Mantas Kvedaravičius, klasikai Gytis Lukšas, Jonas Vaitkus, Audrius Stonys.
Tačiau dauguma žinomų dokumentininkų ir animatorių turės daryti kūrybos pauzę. Vieną dosniai finansuojamų vaidybinių filmų režisuos danas Allanas van O. T. Andersenas, gyvenantis Lietuvoje.
Tačiau nekurkime išvadų iš oro ar iš bendro išsilavinimo. Šiame tekste – tik režisierių pavardės, o ne jų idėjos ir scenarijai, kuriuos nagrinėjo Kino taryba. Sprendimus tarybos nariai darė pagal tai, ką skaitė, o ne pagal režisierių pavardes ar ligšiolinius nuopelnus.
Ir štai tokia naujiena: Lietuvos kino centras režisieriams išsiuntinėjo rašytines Kino tarybos išvadas.
Dabar visi žino, kodėl jų projektai nebus finansuojami ir dauguma vaidybinio, dokumentinio, animacinio kino kūrėjų neturės darbo.
Sprendimų niekas neatšauks
Režisierius ir prodiuserius tos rašytinės išvados dar konkrečiau šokiruoja nei patys rėmimo ar nerėmimo rezultatai.
Štai vienas nuskriaustųjų visiems garsiai cituoja: jam parašė, kad nerems jo idėjos vystymo, nes filmas bus paviršutiniškas. Kaip? Žmogus prašo rėmimo scenarijui rašyti, o Kino tarybai jau aišku, koks netikęs bus filmas?
Animatoriai, apsižiūrėję, kad jų meno rūšis kone visai išbraukiama, surašė viešą pareiškimą, kuriame pacitavo daugiau Kino tarybos rašytinių išvadų: „tikėtina, kad tai nesudomins ir mažiausių žiūrovų auditorijos”, „abejotina, ar būsimas filmas bus įdomus ir pačių mažiausių žiūrovų auditorijai”, „didelių abejonių kelia koprodukcijos realumas”.
Negana to, „abejojama tokio sprendimo sėkme ir kokybišku rezultatu”, „scenarijus literatūriškas ir vizualiai sunkiai pateikiamas”, „neaišku, kokiai auditorijai skirtas būsimas filmas”.
Kiek daug abejonių ir neaiškumų! Kiek nusivylimo ir puolimo iš nuskriaustųjų pusės! Kiek reikalavimų, kad Lietuvos kino centras, vos prieš metus pradėjęs darbą, atšauktų nepalankius Kino tarybos sprendimus!
Vadovas laikosi didvyriškai
Kino centro vadovas Rolandas Kvietkauskas laikosi didvyriškai. Jis primena, kad demokratijai nenusižengta. Kino tarybą išrinko patys kinematografininkai. Tarybos sprendimai neatšaukiami.
Be to, Kino centras pasiūlė patiems kinematografininkams padėti suformuluoti kuo tobulesnius finansavimo kriterijus. Vyksta Kino centro ir kino žmonių pasitarimai.
Gal kada nors bus suvokta, kad reikia vertinti ne tik atskirus talentus ir dar atskiresnius projektus, bet ir matyti visumą, gerbti tęstinumą?
Tad ką vaizduoja minėtoji maža palmės šakelė erdviame Kanų festivalio žiede? Viltį, kad kinas Lietuvoje augs? Ar kad jis dūsta smaugiamas nepalankių aplinkybių?
Šešias "Sidabrines gerves" pelniusio filmo „Aurora” režisierė K. Buožytė šeštadienį ceremonijos pabaigoje ištarė: „Linkiu, kad Lietuvoje būtų kuriami ne tik filmai, bet ir kinas!”
"Sidabrinių gervių" laureatai
"Auksine gerve" už viso gyvenimo nuopelnus lietuviškam kinui apdovanotas operatorius Jonas Tomaševičius.
Geriausiu metų ilgametražiu vaidybiniu filmu tapo Kristinos Buožytės „Aurora”.
Geriausia režisiere išrinkta K. Buožytė („Aurora”).
"Sidabrinė gervė" už geriausią scenarijų atiteko Juozui Javaičiui ir Pranui Morkui už filmą „Czeslawo Miloszo amžius”.
Geriausio operatoriaus statulėlė skirta „Aurorą” filmavusiam Feliksui Abrukauskui.
Geriausia metų aktore išrinkta Jurga Jutaitė už vaidmenį filme „Aurora”.
Geriausiu aktoriumi tapo Marius Jampolskis už vaidmenį filme „Aurora”.
"Sidabrinė gervė" už geriausią epizodinį aktoriaus vaidmenį atiteko Giedriui Savickui už vaidmenį juostoje „Valentinas vienas”.
Už geriausią epizodinį aktorės vaidmenį apdovanota Gabija Ryškuvienė, nusifilmavusi filme „Valentinas vienas”.
Geriausiu kompozitoriumi išrinktas Peteris von Poehlis, kūręs muziką filmui „Aurora”.
Geriausias animacinis filmas – režisierės Redos Bartkutės „Kaltė”.
"Auksinis kiaušinis" už studento sukurtą filmą „Užribis” atiteko šiuo metu užsienyje gyvenančiai režisierei Gretai Stančiauskaitei.
"Sidabrinę gervę" už profesinę meistrystę kuriant kino kostiumus pelnė Agnė Rimkutė.
Geriausiu televizijos filmu pripažintas režisieriaus Tomo Dainiaus Ribaičio „KVDT...ateinu”.
Geriausias trumpametražis filmas – režisierės Gabrielės Urbonaitės „Plaukikė”.
"Sidabrinė gervė" už geriausią trumpametražį dokumentinį filmą teko režisierės Oksanos Burajos juostai „Liza, namo!”.
