Vokiečių kompozitorius K. Orfas pirmąsias dainas sukūrė būdamas studentas. Labai anksti atsiskleidė ir kompozitoriaus polinkis į netipiškus vokalo ir instrumentų derinius. 1924 m. kartu su gimnastikos ir šokio pedagoge Dorothee Günther įkūrė Günther fizinio, muzikinio ir šokio ugdymo mokyklą. Daugelyje šalių ligi šiol taikoma K. Orfo sukurta muzikinio ugdymo sistema, grįsta vaiko muzikinės raiškos išlaisvinimu. Kartu su muzikos instrumentų meistru Karlu Maendleriu K. Orfas gamino anuomet naujoviškus instrumentus – karilijonus, ksilofonus, metalofonus, vėliau imtus vadinti Orfo instrumentais.
XX a. pradžioje buvo išleistas XIII a. rankraštinis pasaulietiškų dainų rinkinys „Carmina Burana“, aptiktas 1803 m. Benediktinų vienuolyne pietinėje Bavarijoje. Rinkinyje rasta apie 200 keliaujančių trubadūrų ir vienuolių dainų iš skirtingų regionų. Dainų turinys daugiausia humoristinis, net satyrinis, lengvabūdiškai šlovinantis žmogaus silpnybes, geidulius ir lėbavimą. K. Orfas išsirinko 24 dainas.
Kantatai „Carmina Burana“ atlikti reikia didžiulių pajėgų – solistų, dviejų chorų (arba vieno choro, padalyto į dvi grupes), berniukų choro, didžiojo simfoninio orkestro su čelesta, dviejų fortepijonų ir gausios perkusijos. Dėl trumpučių motyvų kartojimo kūrinys lengvai suvokiamas publikos. Ši K. Orfo idėja paremta grigališkojo choralo ir italų operos kanonais.
Paskatintas „Carmina Burana“ šlovės, K. Orfas ėmėsi kito panašios stilistikos veikalo – kantatos „Catulli carmina“ pagal romėnų poeto Gajaus Valerijaus Katulo, gyvenusio pirmame amžiuje prieš Kristų, eiles.
Trečioji K. Orfo „Triumfų“ ciklo dalis – „Afroditės triumfas“, kurio žanrą autorius apibrėžė kaip „sceninį koncertą“ penkiems solistams, dideliam mišriam chorui ir orkestrui. Tai jau pokario kūrinys, užsakytas Milano „La Scala“ teatro ir pirmąsyk jame atliktas 1953 metais. Euripido, Sapfo ir jau minėto Katulo poemų tekstai sujungti taip, kad atkurtų poetišką ir sykiu juslingą vestuvinės nakties nuotaiką.
Po kantatos „Carmina Burana“ premjeros K. Orfas rašė savo leidėjui: „Viską, ką iki šiol sukūriau, o jūs, deja, išleidote, galite sunaikinti. Nuo „Carmina Burana“ prasidės mano kūrinių numeracija.“ K. Orfo muzika nukreipta į klausytojo širdį, norima, kad ji būtų suprantama, veiktų emociškai.
Į šią stiprių emocijų šventę gegužės 17 d. 19 val. kviečia maestro Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Įsimintiną programą kartu atliks Kauno valstybinis choras, vadovaujamas Petro Bingelio, bei solistai: sopranas Lauryna Bendžiūnaitė, tenorai Algirdas Janutas ir Mindaugas Bargaila, baritonas Ramūnas Urbietis ir bosas Liudas Mikalauskas.
