Panašu į savižudybę
Muzikos profesionalai juokaudami pranašauja Kauno chorui savižudybę – net pajėgiausiam kolektyvui dainuoti tris valandas sudėtingą muziką nėra normalu. Tačiau, profesoriaus P. Bingelio nuomone, savižudybė gresia nebent klausytojams.
„Publikai gali būti per sunku, o mes šią muziką gerai žinome – ji problemų chorui nekelia, – dėstė P. Bingelis. – Aišku, tris kantatas padainuoti per vieną vakarą sudėtinga, bet įmanoma, nors truputį kvepia olimpiada. Nesu girdėjęs, kad dar kas nors pasaulyje tai būtų daręs.”
„Visi trys kūriniai tokie gražūs, įdomūs ir stilistiškai, temiškai panašūs, kad norėjosi juos atlikti viename koncerte”, – aiškino idėjos autorius G. Rinkevičius.
Tema – meilės žaidimai
G. Rinkevičiaus vadovaujamas LVSO ne kartą yra grojęs „Carmina Burana” – 24 pasaulietiškas viduramžių dainas ir „Afroditės triumfą” pagal antikinę poeziją, o „Catulli Carmina” atliks pirmą kartą.
Šis veikalas sukurtas pagal antikinio romėnų poeto Gajaus Valerijaus Katulo eiles, yra paremtas tikra jo meilės laisvo elgesio moteriai istorija. Kūrinys, kaip ir kitos trilogijos kantatos, alsuoja kūnišku juslingumu.
Manoma, jog kantata „Catulli Carmina” yra atliekama rečiau už kitas dvi dėl to, kad ją C. Orffas parašė karo metais. Mat kompozitorius buvo įtarinėjamas ryšiais su naciais – „Carmina Burana” buvo tapusi Trečiojo reicho jaunimo kultūros etalonu, o kūrinio autorius – idėjiniu autoritetu.
Tačiau ignoruojama kantata, anot muzikologės Jūratės Katinaitės, yra sukomponuota net išradingiau už populiariąją „Carmina Burana”.
„Catulli Carmina” instrumentarijus išsiskiria įspūdinga mušamųjų partija, išplėsta vadinamaisiais Orffo instrumentais – įvairiais ksilofonais, metalofonais, kastanjetėmis.
Karaliaus mušamieji
„C. Orffas labai domėjosi mušamaisiais, juos kolekcionavo, jais rėmėsi savo sumanytoje muzikinio ugdymo sistemoje, – pasakojo LVSO mušamųjų grupės koncertmeisteris Pavelas Giunteris. – Trilogijos mušamųjų partijos, galima sakyti, yra parašytos vieningam ansambliui, kurio vaidmuo kantatose labai svarbus.”
Kai kurių trilogijos partitūrose nurodytų instrumentų – pavyzdžiui, litofono – orkestrui nepavyko gauti. Tačiau klausytojai koncerte turėtų išgirsti kaip reta spalvingus mušamuosius. Orkestrui net neužteko savų penkių perkusininkų – teko kviestis dar tris.
Jei Kongresų rūmų scena nebūtų praplėsta operos „Visos jos tokios” spektakliams, joje sunkiai tilptų visi trilogijos atlikėjai ir du fortepijonai.
Kantatose su orkestru ir choru dainuos sopranas Lauryna Bendžiūnaitė, tenorai Algirdas Janutas ir Mindaugas Bargaila, baritonas Ramūnas Urbietis ir bosas Liudas Mikalauskas. Pasak G. Rinkevičiaus, solistų partijos prilygsta aukštajam pilotažui.
