30-metė autorė Vilniaus dailės akademijoje studijavo tekstilę, fotografiją ir videomeną. Apgynė bakalauro laipsnį. Šiuo metu dirba parodų kuratore LDS galerijoje „Galerija XX“.
Parodos apie baimes lankytoją pasitinka salės kampe sukomponuoti portretai, o viduryje - ratu stovinčios kėdės. Jos - tarsi aliuzija į grupinės psichoterapijos seansą. Tai tarsi kvietimas atsisėsti ant kėdės ir pačiam dalyvauti tame seanse: stebėti portretus, klausytis minčių apie baimes ir pačiam pamąstyti apie savąsias. Ir apie tai, kaip jas nugalėti.
Rengdamasi parodai autorė kalbino 22 pašnekovus, kiekvieno prašė papasakoti apie savo baimes. Dalį pašnekovų ji fotografavo, paprašiusi atsisėsti kampe rūpintojėlio poza. „Buvimas kampe asocijuojasi su vaikyste ir bandymu apmąstyti, ką tu darei negerai“, - tokį savo sprendimą aiškina M. Butkevičiūtė.
Savo pašnekovų portretus autorė užšifravo - fotografijose pateikė tik jų veido detales.
Jauni, nuo 18 iki 35 metų modeliai, sutikę atsiverti menininkei ir parodos lankytojamsi, atvirai pasakojo apie tai, ko labiausiai bijo: ligos, mirties, vorų, erdvės, aukščio, vandens, vienatvės, viešumos, išdavystės, permainų...
Šių pasakojimų garso įrašas skamba lankytojams apžiūrint parodą. Ilgiau užsibuvęs lankytojas išgirs ir psichologų minčių apie baimę.
Socialinę parodą surengusi autorė tvirtina niekada neišsitenkanti vieno žanro rėmuose. „Parodoje eksponuojamas tarpdisciplininis menas“, - sako M. Butkevičiūtė.
Kitoje galerijos salėje eksponuojama instaliacija, tarsi niekuo nesusijusi su fotografija. Tačiau smarkiai susijusi su parodoje deklaruojama pokalbio apie baimę idėja.
Dvigulės lovos dydžio palapinė kiauru stogu padaryta iš įvairiaspalvių paklodžių. Jas menininkei sutiko padovanoti apie baimes kalbėję pašnekovai. „Jie man atidavė savo paklodes, o aš jiems padovanojau naujas, kurios simbolizuoja naują pradžią“, - sakė M. Butkevičiūtė.
Per palapinėje kabančias ausines lankytojai gali klausytis su baime susijusių garso įrašų. Tarp jų - ir raminančio bažnytinio giedojimo.
Menininkei ši palapinė - tarsi lovos simbolis, nes didžiausios baimės mus aplanko naktį. Kai kam statinys iš paklodžių primena vaikystės žaidimų namus, kuriuose galima pasislėpti.
Tačiau dalis lankytojų paklodžių palapinę priima tarsi nematomą svetimos energijos ir minčių bei baimių sankaupą. Ją norisi aplenkti arba stebėti tik iš tolo.
Ar pati parodos autorė turi baimių? „Bijau nuobodulio“, - prisipažįsta po kelių savaičių 31-ojo gimtadienio sulauksianti M. Butkevičiūtė.
Kol kas jos kūrybos adresatas yra jaunas žmogus - tas, kuriam reikia surasti atsakymų į daugybę klausimų. Tarp jų ir į tai, ar iki mirties įmanoma nugalėti visas savo baimes.
