Fotomenininkas A.Macijauskas prisipažino, kad jam gimus tėvas Vaclovas Šv. Antano bažnyčios klebonui pasakė, jog sūnus gimė gegužės 16-ąją, todėl jo gimtadienis ir minimas tą dieną. Motina Jadvyga tvirtino, kad Aleksandras gimė mėnesiu vėliau.
Kad ir kaip būtų, šiomis dienomis Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas švenčia savo 75-metį.
Ta proga kaunietis surengė savo kūrybos retrospektyvinę parodą „Vinys“.
Pristato geriausias „vinis“
Fotografijos kritikai teigia, kad ankstyvoji A. Macijausko kūryba siejama su 7-ojo dešimtmečio modernistų banga Lietuvos fotografijoje.
Jo darbų estetika grįsta dokumentiškumu ir reportažiškumu. Kūrybai būdinga socialinė tematika, ironiškas žvilgsnis į tikrovę, kasdienėms situacijoms suteikiama netikėta, kartais groteskiška forma.
Parodos kuratorius Mindaugas Kavaliauskas su fotografijų autoriumi pasistengė, kad nuo „vinies“ prie „vinies“ – nuo vienos prie kitos nuotraukos keliaujantys žiūrovai ne tik pamatytų geriausius A. Macijausko darbus.
Greta pateikiami ir šmaikštūs jų atsiradimo istorijų aprašymai, asmeninį A. Macijausko gyvenimą ar jo požiūrį į įvairius reiškinius atskleidžiantys tekstai.
Menininko mūza – žmona
Apžiūrint 1966 metais darytą nuotrauką „Autorius ir kūrinys arba senamiesčio vaikai“ paaiškėja, kad audringoje jaunystėje A. Macijauskas priklausė Kauno centro gaujai ir likę jos „žygių“ įspūdžiai vėliau turėjo įtakos kūrybai.
Žvelgdamas į 1966 metų moters aktą „Miškas“ sužinai, kad joje – fotomenininko modelis ir mūza žmona Nijolė. Vėliau, pradėjęs kurti vieną geriausių savo fotografijų ciklų „Kaimo turguose“, romantiškąją kryptį menininkas apleido.
Žvelgiant į nuotrauką „Vakaro smuikas“ paaiškėja, kad joje įamžinti kūrėjo bičiuliai Ema ir Valentinas Dambrauskai. Su jais užsukęs į Utenos turgų nusipirkti ko nors valgyti, A. Macijauskas kaip tik ten ir suprato, kad visi jo personažai ir būriuojasi turguose.
Darbui galo nematyti
Ironiškas ir netikėtas fotomenininko požiūris į pasaulį atsispindi vienoje iš ciklo „Vasara“ nuotraukų. Joje – paplūdimyje sustojusios nutukusios moterys, vilkinčios maudymosi kostiumėliais.
„Man pasirodė, kad sustojusios moterys dejuoja, jog nėra ką valgyti.
Ši nuotrauka – viena sėkmingiausių šios minties vizualizacijų ir man pačiam mėgstamiausia ciklo nuotrauka.
Šis darbas – groteskas, tarsi kreivas mūsų pasaulio vertybių veidrodis“, – savo darbą apibūdino jubiliatas.
Apžvelgdamas savo kūrybą fotomenininkas sakė, kad menas neturi būti tik gražus.
„Jis turi jaudinti, versti mąstyti. Manau, kad šioje srityje visi mes, fotomenininkai, dar turime labai daug darbo, kuriam galo krašto nematyti“, – sakė A. Macijauskas.
