„Kanuose nėra iš ko juoktis”, – skelbia Prancūzijos dienraščio „Le Figaro” straipsnio antraštė. Jame teigiama, kad, nepaisant retų išimčių, komedijos žanras niekaip neprasiskina kelio į Prancūzijos pietuose susirenkančio kino elito varžytuves. Šie metai nėra išimtis.
Išskyrus italų režisieriaus Pietro Germi filmą „Ponios ir ponai” (1966 m.) ir amerikiečio Roberto Altmano „Karo lauko ligoninė” (1970 m.), Auksine palmės šakele daugiau niekada nebuvo pagerbta komedija. Šios dvi išimtys tik pabrėžia sistemos trūkumus.
„Kad būtų priimami rimtai, festivaliai stengiasi būti meniškai korektiška vieta. Net prancūzų dramaturgas, komedijų meistras Moliere’as buvo šių esą teisingų įsitikinimų auka”, – teigė prancūzų režisierius Pascalis Thomas.
Komedijų turėtų daugėti
Kanų festivalio apdovanojimų istorija liudija, kad kino pasaulis tegyvena metafizinėse aukštumose. Michelio Hazanaviciaus „Artisto” triumfas 2011-aisiais tai tik patvirtina. O ar įmanoma rimtai vertinti tuos, kurie priverčia mus kvatotis iš visos širdies, kai net kvapą gniaužia?
Atrodo, kad ir į kino šventę pakviesti dalyviai drovisi juoktis ir juokinti.
„Atleiskite, kad jus prajuokinau”, – 1966 metais atsiimdamas Auksinę palmės šakelę ištarė P.Germi.
Festivalio prezidentas Gilles’is Jacobas neseniai per radijo stotį „France Inter” pareiškė: „Komedija nėra namų žanras.”
Kanų kino festivalio generalinis direktorius Thierry Fremaux pripažino, kad komedija liko vienintelis žanras, kurį sunkiai sekasi pateisinti, bet pareiškė tikintis, kad padėtis turėtų pasikeisti.
„Mes norime į festivalio konkursinę programą įtraukti komedijų. Visada jų ieškome.
Ateitis šiuo požiūriu šviesi. Geriau gera komedija nei prastas menas”, – interviu „Le Figaro” pareiškė Th.Fremaux.
Žvaigždės mirko lietuje
Vienintelis dalykas, kurio kruopščiai suplanuoto festivalio rengėjai negali išvengti, – gamtos išdaigos.
Praėjusio trečiadienio popietę, kai vyko Kanų kino festivalio atidarymo ceremonija, pliaupė lietus. Bet jis rengėjų neprivertė keisti tradicijų.
Kino žvaigždės kopė laipteliais raudonuoju kilimu. Mirgėjo fotoaparatų blykstės. Dalyviai žengė šlapiais smokingais ir sukniomis. Tarp jų buvo aktoriai Leonardo DiCaprio, Nicole Kidman, žiuri pirmininkas Stevenas Spielbergas.
N. Kidman vilkėjo „Christian Dior”, atidarymo renginį vedusi Audrey Tautou – jaunos kinų kilmės prancūzės Yiqing Yin, britų manekenė Cara Delevingne – „Burberry” sukneles.
Kai garbūs svečiai galiausiai atsidūrė po festivalio rūmų stogu, renginio vedėja A. Tautou prabilo gana įprastai: „Jus pasveikinti 66-ajame Kanų kino festivalyje – didžiausia garbė. Tokios nepatyriau per visą savo gyvenimą. Aš virpu.”
Po peržiūros – fejerverkai
Garsiomis ovacijomis sutiktas festivalio vertinimo komisijos pirmininkas S. Spielbergas atkreipė dėmesį, kad jis augo ir brendo kartu su Kanų kino festivaliu. „Man 66-eri. Tiek pat ir festivaliui”, – ištarė režisierius.
S.Spielbergas pažymėjo, kad jam yra garbė būti žiuri pirmininku, ir pristatė kitus jos narius. Prie jo prisijungė N.Kidman, taivanietis režisierius Angas Lee, prancūzų aktorius Danielis Auteuil.
Vakaro ašimi tapo nuo scenos visus pasveikinęs L. DiCaprio, kuris vaidina festivalį atidariusiame holivudiniame filme „Didysis Getsbis”.
Šios juostos peržiūrą vidurnaktį vainikavo dangų nušvietę fejerverkai, kuriais Kanų gyventojus ir svečius pasveikino amerikiečių kino platintojai.
Spėlionės – internete
Nurimus šventinėms aistroms prasidėjo rimtoji festivalio dalis. Pasklido ir daugybė gandų, nuomonių, diskusijų apie tai, kas šiemet gali pelnyti Auksinę palmės šakelę. Anksčiau spėlionės sklisdavo iš lūpų į lūpas, o dabar tai vyksta socialiniais tinklais.
Vieną filmų, apie kurį daugiausia kalbama, sukūrė 34 metų meksikietis Amatas Escalante – jo režisuotoje brutalioje dramoje „Heli” pasakojama istorija apie Meksikos narkotikų karus.
Amerikiečių kino kritikas Scottas Foundas socialiniame tinkle „Twitter” filmą „Heli” įvertino tokiais žodžiais: „Pakeisk vieną raidę, ir pavadinimas bylos ką kita.” Jis veikiausiai turėjo omenyje žodį „Hell” (išvertus iš anglų kalbos – „Pragaras”).
Moterų padaugėjo iki vienos
Dar vienas diskusijas keliantis klausimas – ar moteriai šiemet pavyks nuskinti pagrindinį prizą?
Iš dvidešimties į festivalio konkursinę programą įtrauktų filmų tik vieną susuko moteris. Tai prancūzų dramos „Pilis Italijoje” režisierė Valeria Bruni Tedeschi.
Moterų režisierių trūkumo festivalyje problema keliama nebe pirmus metus. Feministės kaltina komisiją, o žiuri nariai teisinasi renkantys filmus pagal kokybę, o ne pagal lytį.
Pernai feminisčių judėjimas „La Barbe” (išvertus iš prancūzų kalbos – barzda) surengė protesto akciją, nukreiptą prieš festivalio direktorių Th. Fremaux – mat į konkursinę programą pateko tik vyrų režisuoti filmai, jų buvo 22.
Festivalio direktorius reagavo pareiškimu, kad „moterų vaidmuo kine turėtų augti”. Jis pridūrė, kad dėl to nėra kalti „nei Kanai, nei gegužės mėnuo”.
Šiemet Th. Fremaux pareiškė tą patį – kad vertino filmus pagal jų kokybę, o ne pagal tai, kokios lyties režisieriai juos kūrė.
Kuris filmas iš 20 į konkursinę programą atrinktųjų Kanuose bus paskelbtas geriausiu, turėtų paaiškėti gegužės 26 dieną, kai S. Spielbergo vadovaujama komisija paskelbs nuosprendį.
Pretendentai į Auksinę palmės šakelę
Italų kilmės prancūzės Valerios Bruni Tedeschi režisuota „Pilis Italijoje” („Un Chateau en Italie”).
Amerikiečių režisierių Ethano ir Joelio Coenų juosta „Levino Deiviso” („Inside Llewyn Davis”).
Prancūzų kino kūrėjo Arnaud des Pallieres’o pastatytas „Michaelis Kolhasas”.
Prancūzų kino režisieriaus Arnaud Desplechino filmas „Džimis P.” („Jimmy P.”).
Režisieriaus iš Meksikos Amato Escalante juosta „Heli”.
Režisieriaus iš Irano Asgharo Farhadi „Praeitis” („Le Passe”).
Amerikiečių kino kūrėjo Jameso Gray režisuota „Emigrantė”.
Prancūzijoje gyvenančio režisieriaus iš Čado Mahamato Saleho Harouno juosta „Grigris”.
Kinų režisieriaus Zhangke Jios „Nuodėmės palytėjimas” („Tian Zhu Ding”).
Japono Hirokazu Koreedos filmas „Lyg tėvas, lyg sūnus” („Soshite Chichi Ni Naru”).
Kino kūrėjo iš Tuniso Abdellatifo Kechiche „Adelės gyvenimas” („La Vie D’Adele”).
Amerikiečio Jimo Jarmuscho filmas „Gyvi lieka tik meilužiai” („Only Lovers Left Alive”).
Japonų režisieriaus Takashi Miike „Šiaudinis skydas” („Wara No Tate”).
Prancūzo François Ozono juosta „Jauni ir gražūs” („Jeune et Jolie”).
Amerikiečio Alexanderio Payne’o filmas „Nebraska”.
Lenkų kilmės prancūzų režisieriaus Romano Polanskio „Venera su kailiais” („La Venus a la Fourrure).
Amerikiečio Steveno Soderbergho juosta „Už kandeliabro” („Behind the Candelabra”).
Italų kino kūrėjo Paolo Sorrentino filmas „Didis grožis” („La Grande Bellezza”).
Olandų režisieriaus Alexo van Warmerdamo juosta „Borgmanas” („Borgman”).
Danų režisieriaus Nicolo Windingo Refno filmas „Atleidžia tik Dievas” („Only God Forgives”).
Kanų kino mugėje – nauji lietuvių filmai
Trečiadienį Prancūzijoje prasidėjusioje Kanų kino mugėje „Le Marche du Film” duris atvėrė Lietuvos kino paviljonas. Jame tarptautinių kino festivalių programų sudarytojai, pardavimo agentai, platintojai turi galimybę specialiuose ekranuose peržiūrėti naujausių lietuviškų filmų ištraukas, gauti informacijos apie Lietuvos gamybos įmones, filmavimo mūsų šalyje galimybes.
Nors į oficialią šių metų festivalio programą lietuviški filmai nepateko, jie bus pristatyti mugėje besilankantiems kino profesionalams.
Kanuose vyks pirmoji M.Ivaškevičiaus vaidybinės juostos „Santa” peržiūra.
Specialiai įrengtuose dokumentinių ir trumpametražių filmų peržiūrų paviljonuose bus rodomas A.Lekavičiaus filmas „Mes už... Lietuvą!”, J.V.Tūro filmas „Sapnuoju, kad einu” ir 88 minučių trukmės trumpų filmų programa, parengta Lietuvos trumpametražių filmų agentūros „Lithuanian Shorts”.
Lietuvos pristatymą Kanų kino festivalyje parengė ir finansavo Lietuvos kino centras ir VšĮ „Versli Lietuva”.
