Turino knygų mugė yra didžiausia Italijos knygų mugė. Pagal užsiregistravusių dalyvių skaičių ši mugė yra antroji Europoje po Frankfurto knygų mugės, pagal ją aplankančių žmonių skaičių ji pirmauja Europoje. Ją kasmet aplanko pe 300 tūkst. žmonių.
M.Ivaškevičiaus pjesę į italų kalbą išvertė Toma Gudelytė. Jai padėjo Stefano Moretti, kuris su Bolonijos teatro trupe „Gli Incauti“ pagal lietuvio kūrinį yra sukūręs teatrinį projektą „Madagaskaro link: neatsargi M. Ivaškevičiaus pjesės teatrinė studija“. „Madagaskarą“ itališkai išleido leidykla „Titivillus“.
Pjesės pristatyme dalyvavo M.Ivaškevičius, leidyklos „Titivillus“ vadovas Enrico Falaschi, pjesės vertėjai, Italijos teatro žurnalo „Hystrio“ kritikė Laura Bevione bei italų aktoriai Piccioni Stella ir Salis Annalisa, kurie pristatymo metu skaitė „Madagaskaro“ ištraukas.
„Į pristatymą susirinko per 50 žmonių. Jie domėjosi pjesės atsiradimo aplinkybėmis, priežastimis, dėmesingai klausėsi aktorių skaitomų ištraukų. Pristatymui skirtos valandos neužteko. Pasibaigus nustatytam laikui rengėjai vis bandė mus išprašyti iš salės, kol po gerų dešimties minučių galiausiai išprašė“, – sakė M. Ivaškevičius, rytoj iš Turino per Genują išskrendantis į Kanų kino festivalį, kurio mugėje pristatys savo naujausią filmą „Santa“, susuktą kartu su suomiais.
M. Ivaškevičiaus „Madagaskaras” originaliai, autoironiškai ir intelektualiai pristato Lietuvą kaip lietuvių požiūrio į save ir pasaulį fenomeną. Pjesės sėkmės priežastis – intriguojantis siužetas, išmoningos situacijos ir meistriški dialogai, parašyti pasitelkiant autentišką XX a. pirmosios pusės kalbą.
Dramai apie lietuviškas utopijas M. Ivaškevičius pasirinko unikalią asmenybę – Kazį Pakštą (pjesėje jis vadinamas Pokštu). Visoje XX a. Lietuvos istorijoje turbūt nerastume kito tokio žmogaus, kuris būtų turėjęs tiek kultūrinių, geopolitinių ir visuomeninių idėjų, tiek drąsių projektų ir užmojų.
Geografas, keliautojas, geopolitikas ir visuomenės veikėjas Kazys Pakštas (1893–1960) vadintas „propagandos ministeriu be ministerio rango“, „laisvos Europos žygiuotoju“, „Ulisu“, „patriotiniu viesulu“, „tautos šaukliu“. Nujausdamas Lietuvos likimą, jis numatė perkelti gimtąją šalį į kurią nors Afrikos valstybę ir sukurti ten „atsarginę” tėvynę.
Vilniaus mažajame teatre spektaklį pagal šią pjesę yra pastatęs šiuo metu Maskvoje dirbantis režisierius Rimas Tuminas.
