Pasak muziejininkų, vieno paveikslo paroda turi didelių privalumų - leidžia žiūrovams ilgėliau sustoti ir įsigilinti į genialų kūrinį, apžvelgti ne tik jo visumą, bet ir pastebėti smulkias, bet reikšmingas detales.
Lucas Cranachas dailės išmoko iš savo tėvo. Iš pradžių jo pavardė skambėjo kitaip, vėliau dailininkas pasivadino savo gimtinės Kronacho vardu. Jaunystėje Dunojaus slėniu nukeliavo į Vieną, kur praleido pirmuosius XVI a. metus, savo dailės stiliumi sekdamas Albrechtą Durerį. Nuo 1505 m. gyveno Vitenberge, tarnavo karaliui Frydrychui Išmintingajam, tapė Saksonijos didikų portretus, bičiuliavosi su reformacijos pradininku Martinu Lutheriu, sukūrė daug jo portretų. Nors Lucas Cranachas perėjo į liuteronų tikėjimą, jis ir toliau kūrė Švč. Mergelės Marijos ir šventųjų paveikslus remdamasis tradicine ikonografija.
Abu Luco Cranacho sūnūs irgi tapo dailininkais. Lucas Cranachas Vyresnysis mirė Veimare, sulaukęs 81-erių ir palikęs daugiau kaip 400 dailės darbų. Po tėvo mirties Lucas Cranachas Jaunesnysis perėmė dirbtuvę ir tęsė tėvo kūrybą.
Luco Cranacho Vyresniojo darbų turi garsūs Europos ir Amerikos muziejai, nemažai darbų saugoma Lenkijos ir Rusijos muziejuose, išlikę dailininko kūrinių ir kai kuriose Vokietijos, Lenkijos bažnyčiose.
Į Vilnių atvežamas paveikslas iš Valstybinio Ermitažo muziejaus Sankt Peterburge yra vienas iš gražiausių dailininko vėlyvojo laikotarpio kūrinių. Jame vaizduojama po obelimi sėdinti susimąsčiusi rusvaplaukė Švč. Mergelė Marija, abiem rankom apglėbusi nuogą Kūdikėlį Jėzų, kuris stovi ant jos kelių ir žvelgia į žiūrovą, vienoje rankoje laikydamas obuolį, kita tiesdamas duonos kriaukšlę. Tolumoje matyti ant uolos stūksanti pilaitė, dar toliau - vandens telkinys ir uolėtos kalvos. Teigiama, kad kurdamas peizažus įkvėpimo dailininkas sėmėsi iš Dunojaus pakrančių kraštovaizdžio.
Paveikslas pasižymi meistriška kompozicija, subtiliomis spalvomis, kuriančiomis žėrėjimo įspūdį. Kompozicijos iškilmingumas, sustiprintas frontalios Jėzaus kūno padėties, nuteikia rimčiai ir pabrėžia simbolinę paveikslo prasmę. Jėzus ir Marija prieš žiūrovą iškyla kaip naujasis Adomas ir naujoji Ieva - per Ievą ir Adomą į pasaulį atėjo nuodėmė ir mirtis, o per Mariją ir Jėzų ateina Išganymas ir amžinasis gyvenimas. Marija sėdi po obelimi, primenančia rojaus sodą ir pirmųjų žmonių nuodėmę.
Luco Cranacho Vyresniojo paveikslą „Madona su Kūdikiu po obelimi“ Vilniaus paveikslų galerijoje bus galima pamatyti iki rugsėjo 8 dienos.
