Prospekto galerijoje surengtoje poros dešimčių vyresniosios kartos Lietuvos fotografų parodoje „(Ne)priimtina” galima pamatyti įdomią sovietmečio fotografijos apžvalgą. Tais laikais fotografijos meistrų sukurti darbai vis labiau domina kolekcininkus ne tik Europoje, bet ir JAV.
Visai neseniai „Sotheby’s” aukcionas paskelbė, kad bus parduodamas amerikiečio kolekcininko surinktas Sovietų Sąjungos fotografijos rinkinys, kuriame yra ir Antano Sutkaus, ir Aleksandro Macijausko darbų.
„Kai kilo sumanymas surengti tokią parodą, ji vadinosi „Atmestoji ir oficiozinė fotografija”. Ekspozicija sudaryta iš dviejų dalių. Pirmoje – oficialioji fotografija, kuri buvo spausdinama įvairiuose leidiniuose ir laikoma etalonine. Kita parodos dalis - tuo laiku nepriimtini, cenzūruoti darbai”, - sakė vienas parodos kuratorių fotomenininkas Stanislovas Žvirgždas.
Fasadinį sovietų Lietuvos grožį liudija trys dešimtys didelio formato darbų, sukurtų oficiozinėmis temomis. Tai didžiosios statybos, gražūs žmonės, demonstracijos, gėlių dėjimas prie Lenino paminklo.
„Tačiau ir oficialios temos turėjo savo taisykles. A. Macijausko sukurta šventinės demonstracijos nuotrauka neatitiko kanonų, nes priekiniame plane buvo nufotografuotas neįgalusis su vežimėliu. A. Sutkaus „Pionierius” buvo rodomas parodose, bet jo „Aklas pionierius” gulėjo archyve. Juk būta ne tik cenzūros, bet ir menininkų savicenzūros. Kam siūlyti darbą, jei iš anksto žinodavai, kad jis nepateks į parodą?” - fotografijos atrankų peripetijas prisiminė S. Žvirgždas.
Vis dėlto būtent sovietmečiu buvo sukauptas gausus Fotomenininkų sąjungos fondas, kuriame dabar yra apie 100 tūkst. nuotraukų. Mat jam buvo perkamos ne tik paskiros fotografijos, bet ir ištisos grupinės parodos.
Šiame fonde parodos rengėjai rado pakankamai „nepriimtinų” fotografijų, kurios, nors ir nebuvo priimamos į didžiąsias respublikines parodas, galėjo būti rodomos personalinėse ir net už valstybės lėšas nuperkamos fondui. Propagandos kanonų neatitikę darbai sudaro antrą parodos dalį.
S. Žvirgždas pasakojo, kad netinkamų temų buvo daug. Tai ir Romualdo Požerskio „Atlaidai”, kuriuose gerai matyti ne tik žmonės, bet ir visa religinė atributika.
Nepatikdavo funkcionieriams ir brolių Černiauskų ar Mildos Drazdauskaitės darbai, kurių herojai - suvargę kaimo žmonės ar net studentai per rudens talką kolūkyje.
Dailininkų sąjungos parodų salėje surengta Prahoje (Čekija) gyvenančio mados fotografo Roberto Vano paroda „Platininė kolekcija” ne tik sudomino žiūrovus įdomia platinotipijos technika, bet ir sukėlė šurmulį dėl atvirai viešinamo autoriaus homoseksualumo ir rodomų vyrų aktų.
Atrodo, kad nemaža mūsų visuomenės dalis į fotografiją žiūri tik kaip į propagandos instrumentą, todėl net autoriaus asmeninis gyvenimas tampa jo kūrinių vertinimo kriterijumi.
O gal vis dar veikia sovietinė prievartinės gerovės iliuzija - jei nematau, vadinasi, nėra nei gėjų, nei vargšų, nei okupacijos, nei sekso.
