Bienalės žiuri, kuriai pirmininkavo Londono „Tate Modern“ galerijos kuratorė Jessica Morgan, išskyrė Lietuvos bei Kipro nacionalinių paviljonų projektą „oO“ kaip „originalų kuratoriaus sumanymą, kuris sujungia dvi šalis į vieną bendrą patirtį“.
Kad Venecijos sporto rūmuose surengta lietuvių kuratoriaus paroda – vienas Venecijos bienalės favoritų, galima buvo nujausti iš anksto. Įtakingas šiuolaikinio meno žurnalas „Frieze“ viename socialinių tinklų pažymėjo, kad dviejų nedidelių šalių pasirodymui parinkta puiki ir netikėta, Venicijai nebūdinga vieta.
Žurnalo atstovams patiko ir per mūsų paviljono atidarymą vykęs performansas su sovietmetį primenančios privalomos „ritminės gimnastikos“ elementais. Jis be tik ironizavo aktualias Lietuvos ir Kipro istorijos peripetijas, bet ir tiko tai vietai, kur menas gyvuoja šalia sporto, o brutaloka modernistinė architektūra įsiterpia į romantika dvelkiančio senamiesčio audinį.
Lietuvos paviljone eksponuojami šešiolikos menininkų darbai. Tai Liudvikas Buklys, Gintaras Didžiapetris, Jasonas Dodge'as, Lia Haraki, Maria Hassabi, Phanos Kyriacou, Myriam Lefkowitz, Gabrielis Lesteris, Elena Narbutaitė, Mortenas Norbye Halvorsenas, Algirdas Šeškus, Dexteris Sinisteris, Constantinos Taliotis, Kazys Varnelis, Natalie Yiaxi, Vytautė Žilinskaitė
Sužavėjo žirafų baletas
Dar vienas išskirtinis Lietuvos ir Kipro paviljonų bruožas – ypatingas jų pristatymas virtualioje erdvėje. Trumpame filmuke po Venecijos sporto rūmus vaikštinėja, mankštinasi ir į vandenį nardo ilgakojės žirafos. Tarp bienalės lankytojų tuoj pasklido gandas apie įdomią parodą su žirafų baletu.
Pristatymo filmą galima rasti interneto svetainėje „YouTube“ angliškai užrašius du žodžius – Lietuva ir Venecija. Per savaitę jį peržiūrėjo daugiau nei septyni tūkstančiai žmonių. Viena Lietuvos paviljono koordinatorių Aurimė Aleksandravičiūtė sakė, jog šį filmuką jiems padovanojo grupė „18+“. Tai du menininkai, kurie anonimiškai kuria muziką bei videodarbus ir platina visai tai internete. Pasak koordinatorės, jie koncertavo ir per mūsų jungtinio paviljono atidarymą.
R. Malašausko surengta grupinė Lietuvos, Kipro ir kitų šalių menininkų paroda, kurią įgyvendinti padėjo šiuolaikinio meno galerijos „Tulips & Roses“ savininkai Jonas Žakaitis ir A. Aleksandravičiūtė, ironizuoja seniausią Venecijos bienalės tradiciją – pasaulines nacionalinių meno paviljonų varžybas.
Tuo tarpu „Aukso liūtą“ pelnęs Angolos paviljonas atsisakė šiuolaikinio meno varžybų su Venecijoje per šimtmečius sukauptais meno lobiais. Angolos projektas pavadintas „Luanda, enciklopedinis miestas“. Tačiau tai – ne įprasta paroda, o prabangiose, meno kūriniais ir kilimais išpuoštose Venecijos rūmų salėse išdėliotos didžiulės plakatų krūvos. Tiksliau – ne plakatų, o didžiulių Luandos fotografijų atspaudų, kuriuos gali pasiimti lankytojai. Fotografijų autorius – iš Luandos kilęs menininkas Edsonas Chagas.
Žiuri pažymėtas ir Japonijos nacionalinis paviljonas, kuriame menininkas Koki Tanaka projektu „Abstraktus kalbėjimas“ bandė parodyti, kaip patys žmonės gali padėti vieni kitiems per tokias globalines katastrofas kaip pernykštis žemės drebėjimas Japonijoje. Tyrinėdamas bendradarbiavimo fenomeną, jis atskleidė ne tik jo naudą, bet ir neišvengiamas klaidas bei komplikacijas.
Žmogus nukeltas nuo pjedestalo
„Jaučiuosi labai pagerbtas tokią ilgą istoriją turinčios parodos apdovanojimu. Ir labai džiaugiuosi, kad šis prizas – tai gyvūno skulptūrėlė“, – atsiimdamas „Aukso liūtą“ sakė geriausiu Venecijos bienalės menininku pripažintas Tino Sehgalas.
Gimęs Londone, užaugęs Vokietijoje, jis buvo jauniausias menininkas atstovavęs Vokietiją Venecijos bienalėje 2005 metais. Šiemet T. Seghalas nominuotas pagrindiniam britų šiuolaikinio meno apdovanojimui – Turnerio premijai. Kuruojamoje Venecijos bienalės parodoje „Enciklopediniai rūmai“ T.Seghalas pristatė savo kūrinį, kuriame ir muzikantai, ir šokėjai nuolat atsiklaupia ar atsisėda, tarsi pabrėždami, kad šiais laikais žmogus jau nebelaiko savęs vienvaldžiu Žemės valdovu. Pasak menininko, jo kūrinys – apie būtinybę nusižeminti, tačiau jis nenorėtų, kad tai būtų suprantama vien religiniame kontekste.
Geriausia jaunąja menininke buvo pripažinta ir „Sidabro liūtą“ pelnė prancūzų menininkė Camille Henrot. Žiuri nuomone jos jausmingi ir dinamiški darbai ypač gerai atspindi šių dienų pasaulį. Specialūs žiuri diplomai atiteko amerikietei medijų menininkei Sharon Hayes ir italui Roberto Cuoghi.
Už viso gyvenimo nuopelnus Venecijos bienalės „Aukso liūtais“ apdovanotos dvi iškilios kūrėjos. 93 metų austrų tapytoja Maria Lass „naudoja tapybą kaip savianalizės instrumentą“. O 82 metų italų skulptorė Marisa Merz laikoma viena svarbiausių Italijos pokario menininkių. Ji – vienintelė moteris, priklausiusi Arte povera (skurdžiojo meno) judėjimą inicijavusiai menininkų grupei.
Meno olimpiadoje – daugybė legionierių
* Venecijos bienalė – seniausias ir garbingiausias vaizduojamojo meno renginys pasaulyje. Pirmą kartą ji įvyko 1895 m. Birželio 1 dieną atidaryta jau 55–oji meno bienalė. Ji truks beveik šešis mėnesius – iki lapkričio 24 dienos. Tradiciškai šioje bienalėje kiekviena šalis pristato geriausius savo menininkus ir lyg olimpinėse žaidynėse varžosi dėl geriausio paviljono apdovanojimo – „Aukso liūto“.
* Šiemet Venecijos bienalėje įrengti 88 nacionaliniai paviljonai. Pirmąkart ekspozicijas pristato 10 šalių: Angola, Bahamų salos, Bahreinas, Dramblio Kaulo Krantas, Kosovas, Kuveitas, Maldyvai, Paragvajus, Tuvalu (Ramiojo vandenyno salų valstybė) ir Vatikanas. Seniausi bienalės paviljonai – JAV, Prancūzijos, Vokietijos, Anglijos, Rusijos ir kai kurių kitų šalių – įsikūrę Venecijos miesto parke (Giardini), kurio plotas – 50 tūkst kv. metrų. Kitų šalių paviljonai įsikūrę senajame Venecijos Arsenale arba išsibarstę visame mieste.
* Šių metų bienalėje ypač akivaizdus noras šalių varžytuves paversti menininkų ir jų idėjų varžybomis. Daugelio nacionalinių paviljonų ekspozicijas pristato kviestiniai kitų šalių kuratoriai. Dar daugiau legionierių – tarp menininkų. Prancūzija ne tik susikeitė savo paviljonu su Vokietija, bet ir pristatė jame žinomo kinų disidento Ai Weiwei instaliaciją iš daugybės medinių kėdžių.
* Didžioji 55-osios Venecijos bienalės paroda pavadinta „Enciklopediniais rūmais“, kuriuose telpa visi žmonijos išradimai – nuo rato iki kosminių laivų. Parodos kuratorius – Niujorke gyvenantis italas Massimiliano Gioni Joje dalyvauja daugiau nei 150 menininkų iš 37 šalių.
*Vienos dienos bilietas kainuoja 25 eurus, o dviejų – 30 eurų. Studentams, senjorams ir lankytojų grupėms – nuolaidos.
Lietuvių laimėjimai Venecijos bienalėje
* Venecijos bienalėje Lietuva dalyvauja nuo nuo 1999 m.
* 2005 m. bienalės Auksinius liūtus teikusi ekspertų komisija J.Meko projektą pristačiusį Lietuvos paviljoną įtraukė į geriausių trejetuką. Įtakingas meno žurnalas „Frieze“ jo ekspoziciją išrinko metų retrospektyva.
* 2007 m. N. ir G.Urbonų projektas „Villa Lituania“ pelnė vieną specialiųjų bienalės apdovanojimų už subtilų humoro jausmą atskleidžiant tautinę tapatybę.
* 2011 m. D.Mikšio projektas „Už baltos užuolaidos“ pelnė žiuri diplomą už elegantišką, konceptualų ir ambicingą savo šalies meno istorijos pristatymą.
* Dar tris kartus Lietuvos paviljonas buvo minimas tarp pretendentų į apdovanojimus. Pirmasis didelį kuratorių ir kritikų susidomėjimą sukėlęs Lietuvos atstovas buvo D.Narkevičius. (2001 m.). Jubiliejinėje 50–ojoje Venecijos bienalėje mūsų šalį sėkmingai atstovavo S. ir P.Stanikai. Venecijos Fortuny muziejuje surengtoje jų ekspozicijoje apsilankė Paryžiaus Pompidou meno centro vadovas ir Prancūzijos kultūros ministras. 2009 m. Venecijoje pristatytos Ž.Kempino instaliacijos „Tūba“ nuotraukos buvo publikuojamos svarbiausiuose leidiniuose šalia bienalės laureatų, negailint komplimentų Lietuvos paviljonui.
