1996 metais J. Tinguely kūrinių muziejų Bazelio miestui padovanojo farmacijos bendrovė „Roche“, švęsdama savo šimto metų jubiliejų. Muziejus, kurį suprojektavo įžymus šveicarų architektas Mario Botta, įsikūręs istoriniame Bazelio parke „Solitude“, greta „Roche“ centrinės būstinės pastato.
J. Tinguely muziejus Ž. Kempinui suteikė šansą surengti iš tiesų įspūdingą parodą. Keturiuose muziejaus aukštuose bei kieme pristatomi ir nauji, ir anksčiau sukurti jo darbai, kuriuos pats autorius pritaikė muziejaus erdvėms. Parodos kuratorius – J. Tinguely muziejaus direktorius Rolandas Wetzelis, o pagrindinis rėmėjas – bendrovė „Roche“.
Lankytojai į parodą pateks pro „Šviesos stulpus“ (2013 m.) – du 8 metrų aukščio cilindrus. Kiekvieną jų sudaro kelios koncentrinės magnetinių vaizdo juostų eilės, virpančios pučiant ventiliatoriui ir pridengiančios iš cilindrų sklindančią ryškią šviesą. Šis dinamiškas darbas įrengtas erdvioje salėje tarp didžiulių, keistus mechanizmus primenančių J. Tinguely skulptūrų.
Tačiau Ž. Kempino kūriniams būdingas ir tylus mąslumas, kuriuo dvelkia greta įrengta instaliacija „Paralelės“ (2007 m.). Į lygiagrečias vaizdo juostas, ištemptas per visą patalpos ilgį ir kuriančias vandens paviršiaus įspūdį, galima pažvelgti iš viršaus, užlipus į balkoną, ir iš apačios, stovint patalpoje.
Viename gražiausių muziejaus pasažų su langais į Reiną – koridoriuje, vedančiame iš pirmo į antrą aukštą, Ž. Kempinas įrengė „Laiko juostą“ (2013 m.): vertikaliai kabančios lygiagrečios juostos keičia vaizdą pro langus. Žvelgiant tiesiai, plonytės juostos tarsi išnyksta ir leidžia gėrėtis Reino gamtovaizdžiu, bet kreipiant žvilgsnį į šalį, instaliacija uždengia vaizdą ir ant matinių bei blizgių juostos paviršių galima stebėti lūžtančios šviesos ir atspindžių žaismą.
Viršutiniame muziejaus aukšte, kurį sudaro keturios klasikinių proporcijų patalpos, apšviestos pro stoglangius krintančios šviesos, įrengtos dar dvi instaliacijos. „Pjūvį“ sudaro arti viena kitos lygiagrečiai kabančios juostos, kurios driekiasi įstrižai patalpos, todėl sunku suvokti erdvės perspektyvą, o erdvinės proporcijos pasidaro neaiškios. Kitoje salėje juostelė kažkokiu stebuklingu būdu pakimba ore ir ant sienų.
Rūsyje įrengtoje instaliacijoje „Pokylių salė“ (2010 m.) ventiliatoriai, spalvotos lemputės, vaizdo juostos ir veidrodinė folija sukasi sudėtingame stichijų šokyje.
Ž. Kempinas – stichijų burtininkas, derinantis natūralius ir dirbtinius reiškinius. Jo ankstyvajame darbe „Mėnulio eskizas“ (2005 m.) iš paprasčiausių medžiagų – kartoninio, iš vidaus juodai nudažyto vamzdžio, lipnios juostos ir 35 mm skaidrės rėmelio – sukurtas dangaus stebėjimo prietaisas. Pritvirtinus jį prie sienos blyškioje šviesoje išryškėja kraterių nusėtas Mėnulis juodame dangaus skliaute. Tačiau iš tiesų žvelgiame į maždaug 10 cm skersmens sienos lopinėlį. Iliuziją kuria tekstūra, balti dažai ir specialus apšvietimas. Viskas akivaizdu, nėra jokių paslapčių, bet šis kūrinys verčia žiūrovus suabejoti savo suvokimo įpročiais.
Parodą vainikuos knyga
Ž. Kempinas gimė 1969m. Plungėje. 1987–1993 m. studijavo tapybą Vilniaus dailės akademijoje. 1994 m. surengė pirmąją personalinę parodą „Tapyba iš natūros“ Vilniaus šiuolaikinio meno centre.1998 m. gavo geriausio scenografo apdovanojimą. Pragyvenimui užsidirbdavo kurdamas ekspozicinių erdvių planus biuro baldų bendrovei.
1997 m. pabaigoje Ž. Kempinas išvyko į Niujorką, kur 1998–2002 m. Hunterio koledže studijavo tarpdisciplininį meną. 2003 m. Šiuolaikinio meno centre „P.S.1“ buvo surengta pirmoji menininko paroda Jungtinėse Amerikos Valstijose, kurią lydėjo gausybė parodų, tarp jų personalinė paroda Vienos „Kunsthalle“ meno centre 2008 m.
2008 m. gavęs Calderio premiją, menininkas šešis mėnesius praleido Alexanderio Calderio dirbtuvėse Prancūzijoje, ten sukūrė savo darbą „Tūba“, kuriuo atstovavo Lietuvai 2009 m. Venecijos bienalėje.
Ž. Kempinui atstovauja „Vartų“ galerija Vilniuje, „Yvon Lambert“ galerija Paryžiuje ir galerija „Leme“ San Paule.
Rugpjūčio mėnesį pasirodys specialiai Bazelio parodai parengtas gausiai iliustruotas leidinys „Žilvinas Kempinas. Slow Motion“. Paroda veiks keturis mėnesius.
