K. Pendereckio „Lenkiškasis requiem“ solistams, mišriam chorui ir orkestrui – viena iškiliausių praėjusio amžiaus lenkų oratorinių kompozicijų. Panaudojęs tradicinius lotyniškus gedulinių mišių tekstus, kompozitorius sukūrė veikalą, kuris, viršydamas įprastų mišių kompozicijos žanrą, tapo reikšmingų XX a. Lenkijos istorijos įvykių atspindžiu ir liudytoju. Čia garsų menu įkūnyta ne viena lenkų visuomenei skausminga patirtis: komunistinio režimo aukų likimai, Katynės įvykiai, Varšuvos sukilimas, taip pat ir šviesesni momentai – kylantis judėjimas dėl nepriklausomybės, stiprėjanti laisvės viltis.
"Lenkiškojo requiem" autorius paklaustas apie šį kūrinį, sakė: "Kurdamas muziką pirmiausia galvoju ne apie Dievą, bet apie Žmogų, nors sukūriau daug religinės muzikos. Religinės tematikos muziką kūriau protestuodamas: komunistų valdomoje Lenkijoje ji buvo draudžiama."
K. Pendereckis pabrėžė, kad režisierius Andrzejus Vajda, ieškodamas muzikos savo filmui "Katynė", kreipėsi į jį: Katynėje žuvo A. Vajdos tėvas, K.Pendereckio - dėdė. Kompozitorius režisieriui pasiūlė "Lenkiškojo requiem" Katynės tema. Ji ir skamba garsiajame A. Vajdos filme.
"Lenkiškojo requiem" ištakos - 1980-aisiais sukurtas pirmasis fragmentas "Lacrimosa", įkvėptas prieš dešimtmetį sušaudytų Gdansko dokininkų, sukilusių prieš totalitarinį režimą, atminimo. Kompozitorius šią muziką skyrė Lechui Walesai ir jo vadovaujamam "Solidarumo" judėjimui.
1981-aisiais atsirado "Agnus Dei", skirta Lenkijoje labai gerbiamam kardinolui Stefanui Wyszynskiui atminti; 1982-aisiais - "Recordare Jesu pie", sukurta Maximiliano Kolbe's, kuris 1941 metais pasiaukojo ir mirė vietoj kito kalinio Osvencimo koncentracijos stovykloje, kanonizavimo proga.
Varšuvos sukilimo prieš nacius 40-mečio metais sukurta "Dies Irae". Tais pačiais 1984-aisiais pirmoji "Lenkiškojo requiem" redakcija pirmą kartą nuskambėjo Štutgarte diriguojant Mstislavui Rostropovičiui.
1993-iaisiais kompozitorius papildė partitūrą išplėtota "Sanctus" dalimi, o 2005-aisiais popiežiui Jonui Pauliui II atminti sukūrė Čakoną styginių orkestrui.
"Lenkiškasis requiem" - didinga, epinė pagal sumanymą ir atlikimą muzikinė drobė, tragiško lenkų tautos likimo XX amžiuje apmąstymas.
"Requiem" ryškiai papildo muzikinę šio žanro istoriją, tam tikromis meninėmis ir kompozicinėmis užuominomis siedamasis su ankstesnių epochų mokyklomis – jame girdėti Renesanso muzikos kūrėjų, Wolfgango Amadeaus Mozarto, Luigi Cherubini, Hectoro Berliozo muzikos atgarsių. Greta lotyniškų tekstų kūrinyje suskamba ir tradicinės lenkiškos liaudies giesmės „Święty Boże“ fragmentas. Tačiau, pažindamas šias tradicijas, K. Pendereckis nesusitapatina nė su viena jų – jis randa savitą būdą ir vietą interpretuoti šį žanrą ir sukuria originalų tradicijos bei šiuolaikiškumo lydinį.
„Kai išgirdau „Lenkiškąjį requiem“, jis man atvėrė visiškai naują garsų pasaulį. Dinaminis ir emocinis spektras nuo vos šnibždamo pianissimo iki širdį veriančio fortissimo buvo neaprėpiamas“ – savo įspūdį apie šį kūrinį yra išreiškusi garsi smuikininkė Anne-Sophie Mutter.
Šiam kūriniui atlikti susijungia Lietuvos ir Lenkijos solistai ir kolektyvai. Sopraną Nomedą Kazlaus gerai pažįsta Ispanijos, Italijos, Lenkijos, Slovėnijos ir kitų Europos operos teatrų žiūrovai, o Lietuvoje dainininkę kritikai puikiai įvertino dėl jos 2007 m. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre sukurto įspūdingo Brunhildos vaidmens Richardo Wagnerio „Valkirijoje“.
Vroclavo K. Lipinskio muzikos akademijos auklėtinė mecosopranas Agnieszka Rehlis ir Varšuvos F. Chopino muzikos akademijos absolventas tenoras Adamas Zdunikowskis – įsimintinų operos vaidmenų Lenkijos operos teatruose ir užsienio scenose sukūrę atlikėjai. Dažnai rengdami oratorinių kūrinių partijas, šie dainininkai dalyvauja beveik visų K. Pendereckio kūrinių atlikimuose, jų įrašuose.
Bosas Liudas Mikalauskas – taip pat patyręs koncertinės scenos ir operos atlikėjas. Dažnai kviečiamas dainuoti su Lietuvos orkestrais, jis nuolat koncertuoja Lenkijoje su šios šalies simfoniniais kolektyvais.
K. Pendereckio „Lenkiškąjį requiem“ gros Vroclavo filharmonijos simfoninis orkestras, dainuos Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir dirigentas Petras Bingelis) ir Valstybinio choro „Vilnius“ (meno vadovas ir dirigentas Povilas Gylys) vyrų grupė. Diriguos lenkų dirigentas, Vroclavo filharmonijos simfoninio orkestro meno vadovas Jacekas Kaspszykas.
Koncerto birželio 14-ąją Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre pradžia – 19 val.
