Panevėžietis dailininkas Remigijus Kriukas savo dirbtuvėje iš itin aukštos kokybės stiklo formuoja devynias princesės Turandot skulptūrėles.
Per iškilmingą apdovanojimų ceremoniją bus išdalyti aštuoni prizai, bet R.Kriukas nutarė apsidrausti ir vešis į Maskvą vieną atsarginį dūžtantį prizą.
Organizatoriai perspėjo dailininką, kad skulptūrėlė bus teikiama ir garbaus amžiaus teatralams, todėl turi būti patogu ją paimti, o sverti gali tik 3 kilogramus. Po derybų 65 centimetrų aukščio prizas vis dėlto sveria 4,5 kilogramo.
R. Kriukas šį užsakymą gavo nugalėjęs konkurentus iš Italijos ir Čekijos.
Pavasarį panevėžiečio su keliais draugais surengtą parodą Maskvoje aplankė Krištolinės Turandot premijos steigėjas režisierius ir prodiuseris Borisas Belenkis. Beje, šį prizą dukart – 2010 ir 2012 metais yra pelnęs Maskvos Vachtangovo teatrui vadovaujantis Rimas Tuminas.
Apžiūrėjęs minėtą parodą B. Belenkis paprašė lietuvio sukurti savo Turandot versiją.
Mat apdovanojimų rengėjai norėjo pakeisti 22-ąjį kartą teikiamo prizo įvaizdį ir kreipėsi į kelis menininkus užsienyje.
„Bobų nedarau”, – iškart atsakė B. Belenkiui menininkas. Tačiau vėliau žmonos įkalbėtas pradėjo gilintis į Carlo Gozzi pjesę apie princesę Turandot, tarėsi su juvelyru ir nutarė pabandyti.
Išvydęs panevėžiečio sukurtą skulptūrėlę prodiuseris patylėjo kelias minutes, po to ištiesė ranką ir ištarė: „Tu – mano nugalėtojas.”
Dailininkas dirba už įprastą honorarą.
„Rusijoje kartais vyksta protu nesuvokiami dalykai, bet mano honoraras – lietuviškas”, – sakė R.Kriukas.
Krištolinė Turandot skulptūrėlė sukurta laisvai formuojant baltą skaidrų stiklą. Anot menininko, šis stiklas – labai geros kokybės ir pagal sudėtį beveik nesiskiria nuo krištolo.
