Užsienio publikai skirtoje pirmininkavimo kultūrinėje programoje numatyti operos solistės Violetos Urmanos pasirodymai, dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos pristatymai, kino avangardininko Jono Meko kūrybos retrospektyva, Oskaro Koršunovo teatro spektaklis "Hamletas", kino režisieriaus Šarūno Barto kūrybos apžvalga, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ pasirodymai ir daug kitų renginių.
Kultūros ministras Šarūnas Birutis sakė, kad šalies įvaizdžiui kultūrinė programa ne mažiau svarbi nei teisėkūros pažanga: „Labai svarbu, kad svečiai, kurie atvyks į Lietuvą, o jų atvyks labai daug, ir kitų valstybių visuomenė suprastų, jog Lietuva yra aukšto kultūros lygio, turtinga tradicijų šalis.“
Ne pirko, o bendradarbiavo
Programos "cuLTure" pagrindinis tikslas – geriausiose pasaulio salėse, galerijose, festivaliuose pristatyti Lietuvą pasitelkiant šiuolaikinę kūrybą, tarptautiniu mastu įsitvirtinusius įvairių kartų menininkus. M. K. Čiurlionis, J. Mekas, fotografija, poezija, poetinė dokumentika ir autorinis kinas, klasikinė muzika ir šiuolaikinės muzikos instaliacijos, aktualus teatras ir šiuolaikinis šokis - visa tai sudaro "cuLTure" programos turinį.
Viena didžiausių ir svariausių programų užsienyje – Lietuvos kultūros pristatymas Briuselyje ir Gente, kurį Lietuvos nuolatinės atstovybės ES Kultūros grupė sudarė bendradarbiaudama su didžiausiomis Belgijos meno institucijomis – Belgijos menų centru "Bozar", menų centru "Flagey", Gento dailės muziejumi bei šių institucijų organizuojamais festivaliais.
Kaip pabrėžė Kultūros ministerijos Tarptautinių ryšių ir Europos reikalų skyriaus vadovė Daiva Parulskienė, ši programa buvo rengiama bendradarbiavimo pagrindu, o ne bandant tiesiog išsipirkti galimybę pristatyti Lietuvą. Iš pradžių (organizaciniai darbai prasidėjo 2011 metais) kalbėtis su užsienio kultūros centrais buvo nelengva, nes jie sakė nežiną menininkų iš Lietuvos, neišmaną, ką galima būtų pakviesti, bet ilgainiui vis dėlto pamatė, kad Lietuva turi įdomių menininkų ir patys atsirinko tai, ką nori pristatyti mūsų pirmininkavimo metu savo publikai.
Rugsėjo 12 d. šventiniame koncerte "Klara" muzikos festivalyje Briuselio "Bozar" menų centre koncertuos V. Urmana ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Modesto Pitrėno, skambės M. K. Čiurlionio, Richardo Wagnerio ir Richardo Strausso kūriniai. "Įpiršti" festivaliui V. Urmaną, žinoma, nebuvo sudėtinga, bet dėl to, kad ten grotų lietuvių orkestras, o dar labiau - diriguotų lietuvių dirigentas, teko pasistengti.
Briuselyje taip pat vyks speciali programa „Focus on Lithuania“, pristatanti J. Meko filmų programą, J. Meko ir "Fluxus" parodą (kuratorius Liutauras Pšibilskis). Šiame menų centre taip pat bus galima išvysti O. Koršunovo režisuotą Vilniaus miesto teatro / OKT spektaklį „Hamletas“.
Lapkričio 15 d. – gruodžio 15 d. Briuselio menų centre "Flagey" rengiamas Lietuvos kultūros sezonas. Jame bus pristatyta Š. Barto kino retrospektyva, vokalinės muzikos festivalyje „Balso mėnuo“ dalyvaus berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“. Šio koncerto partneriai – Valonijos karališkasis kamerinis orkestras ir Briuselio-Valonijos federacijos konservatorijų studentai. Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai uždarymo renginyje bus parodytas Justės Janulytės audiovizualinis spektaklis „Smėlio laikrodžiai“.
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, bendradarbiaudamas su Gento dailės muziejumi, rugsėjo – gruodžio mėn. pristatys kol kas didžiausią kada nors užsienio šalyje vykusią M. K. Čiurlionio darbų parodą „M. K. Čiurlionis. Svajojant apie Lietuvą“. Flandrijos muzikos festivalio koncerte „Čiurlionis. Garsas ir spalva“ pianistas Petras Geniušas ir Čiurlionio kvartetas atliks M. K. Čiurlionio muzikinę kūrybą.
Užsienio šalyse - Lietuvos kultūros sezonai
Vienas svarbiausių kūrybinių projektų ES institucijose – ES Tarybos būstinės, Justus Lipsius pastato, apipavidalinimas, kurį įgyvendina kiekviena pirmininkaujanti šalis. Per Lietuvos pirmininkavimą Justus Lipsius pastate bus įkurdinti lietuviški „Europos sodai“ (projektą įgyvendina UAB „Ekspobalta“, vad. Saulius Valius).
Apipavidalinimo projektas esmingai atspindi Lietuvos tapatybės sudėtines dalis – tradicinės kultūros elementus, Lietuvos modernųjį meną (Rimtauto Vincento Gibavičiaus grafika, Teodoro Kazimiero Valaičio skulptūra, Kazimiero Žoromskio tapyba) bei naujausius Lietuvos dizaino laimėjimus (Pauliaus Vitkausko, Naurio Kalinausko darbai). Šios laiko sąsajos ir pateikiamų meno kūrinių ir dizaino objektų kokybė bei jų visuma yra vertingiausi šio projekto bruožai.
Ne mažiau intensyvi kultūros programa numatoma ir kitose šalyse: Lietuva – pagrindinė viešnia „Muzikos sodų“ festivalyje Varšuvoje (Luko Geniušo, Šv. Kristoforo kamerinio orkestro, "Aidijos" choro koncertai, J. Janulytės audiovizualinis spektaklis „Smėlio laikrodžiai“), Šlėzvigo-Holšteino muzikos festivalyje Vokietijoje (Lietuvos kamerinis orkestras, Davidas Geringas, Vytautas Sondeckis, V. Urmana, M. Rostropovičiaus fondo globojami jaunieji muzikos talentai), Borealio festivalyje Prancūzijoje (Alina Orlova ir Žemutinės Normandijos orkestras, Antanas Sutkus, O. Koršunovo teatras, Rūta Šepetys, Lietuvos dizaino ekspozicija, "Monday Jazz").
Numatomi Lietuvos kultūros sezonai Grenoblyje (šiuolaikinė Kauno grafika, Deimanto Narkevičiaus, Vytauto Viržbicko parodos, Vilniaus kvarteto koncertas), Velse (šokio teatras „Aura“, Lietuvos kino sezonas, Indrės Šerpytytės fotografijos paroda), Lietuvos fotografijos sezonas Škotijoje, Lietuvos kamerinio orkestro gastrolės Kinijoje, Lietuvos šiuolaikinio šokio savaitė Berlyne.
Projektai keliaus per įvairius kraštus
Užsienio reikalų ministerija, bendradarbiaudama su Kultūros ministerija, užsakė penkis kilnojamuosius projektus: UNESCO komisijos sekretoriatas įgyvendino interaktyvią parodą „Lietuva pašto siuntoje“, kurioje pristatoma 10 Lietuvos gamtinio ir kultūrinio paveldo objektų, įtrauktų į UNESCO Pasaulio materialaus ir nematerialaus paveldo sąrašus.
Nacionalinė dailės galerija pristato „Poetinius dokumentus”, apimančius XX-XXI a. Lietuvos fotografiją, poeziją ir kino dokumentiką.
Šiuolaikinio meno centras pasiūlė dvidešimties žinomiausių šiuolaikinių Lietuvos menininkų plakato dydžio atspaudų rinkinį „Didesnio dalis: šiuolaikinis Lietuvos menas“, kuriuo bandoma nužymėti dviejų pastarųjų dešimtmečių Lietuvos šiuolaikinio meno istorijos punktyrus. Į šį projektą pakviesti menininkai, taikydami anonso principus, sukūrė vienodo formato atspaudus – naujus kūrinius, kuriuose panaudojo fragmentus iš savo anksčiau sukurtų darbų. Pristatomi kūriniai yra tik dar didesnės įvairovės dalis, tik pažinties pradžia ar kvietimas išsamiau pasidomėti menininkų kūrybinėmis biografijomis bei platesniu Lietuvos šiuolaikinio meno kontekstu.
„Kino inkliuzai“ pristato Lietuvos dokumentinio kino klasiką – Arūno Matelio, Roberto Verbos, Almanto Grikevičiaus, Henriko Šablevičiaus ir Audriaus Stonio filmus, kuriuos sieja panaši poetinio kino meninė raiška. Tai ne tik meninis, bet ir kino restauravimo bei skaitmeninimo projektas, kurį įgyvendino viešoji įstaiga „Meno avilys“. Kartu su paroda keliauja ir katalogai su įrašytais filmais DVD formatu.
Interaktyvi paroda „Lietuva Europoje ir Europa Lietuvoje“ mūsų šalį pristato per įdomias ir netikėtas istorines, kultūrines, ekonomines ir kitokias sąsajas su visomis Europos Sąjungos valstybėmis. Kiekvienai sąsajai skirtas specialiai sukurtas objektas, įdėtas į permatomą šešiakampę dėžę, o visos 28 dėžės sudėtos į bičių korį primenantį interaktyvų stendą. Žiūrovas gali kiekvieną sąsajos objektą apžiūrėti iš įvairių pusių, o interaktyviame ekrane sužinoti, kokia tai sąsaja ir kodėl ją įdaiktina vienas ar kitas objektas.
Kultūros svoris - 600 gramų
Tarptautinių kultūros programų centras išleido „Lietuvos kultūros gidą“, kurio tikslas – lakoniškai pristatyti naujausius ir aktualiausius meno reiškinius ir kūrėjus: architektūrą ir dizainą (kuratoriai Karolina Jakaitė, Julija Rėklaitė, Matas Šiupšinskas, kiną (Živilė Pipinytė, Renata Šukaitytė, Auksė Kancerevičiūtė, Valentas Aškinis), literatūrą (Gabrielė Gailiūtė), muziką (Linas Paulauskis, Jūratė Kučinskaitė, Ramūnas Zilnys), scenos menus (Audronis Liuga, Goda Dapšytė), vaizduojamuosius menus (Dovilė Tumpytė, Neringa Černiauskaitė, Rūta Junevičiūtė).
"Lietuvos kultūros gidas" - tai šeši katalogai, USB laikmenos, pateikiančios platesnę vaizdo ir garso informaciją, ir interneto svetainė www.cultureguide.lt.
"Pristatome 157 menininkus, 228 kūrinius, ir visa kultūros apžvalga sveria tik 600 gramų, - džiaugėsi Tarptautinių kultūros programų centro vadovė Eglė Deltuvaitė, laikydama rankoje nedidelę katalogų dėžutę su informatyvia USB laikmena. - Manau, kad projektas padės stiprinti Lietuvos kultūros sklaidą."
