Nuo pirmadienio Š. Birutis pusmečiui, kol Lietuva pirmininkaus ES tarybai, tampa Europos kultūros ministru.
„Lietuvą visi prisimins ne pagal priimtus teisės aktus, o pagal jos pačios prisistatymą Europai. Labai svarbu, kad pas mus atvykę svečiai išvystų kūrybingą, turtingą kultūros tradicijų šalį“, - sakė ministras pirmininkavimo išvakarėse.
Beveik neabejotina, jog svetur lietuviai blizgės. Užsieniui renginius bei menininkus atsirinko patys festivaliai bei kultūros institucijos, geriausiai žinantys savo publikos poreikius, propaguojantys aukštus meno standartus. Į ES pirmininkavimo proga parengtus kultūros sklaidos projektus šalis investuos apie 1 mln 800 tūkst. litų.
O kuo svečius pasitiks Lietuva? Ar neteks slėpti nuo garbingų atvykėlių sutrešusio paveldo ir kitų apleistų kultūros objektų bei fakto, jog šalies kultūrą aplenkė Europos pinigai – mūsų valdininkams kultūra nerūpi? Juk per daugiau kaip 20 metų nepasistatėme nė vienos modernios koncertų salės ar teatro.
„Mūsų valstybėje kultūra dar nėra prioritetinė sritis“, - pripažino ir Š. Birutis.
Tiesa, neseniai ministrui pavyko įtikinti Vyriausybės strateginį komitetą skirti 2014-2020 metų periodu šalies kultūrai 9 proc. Europos Sąjungos paramos. Tai sudarytų apie 2,5 mlrd litų ir, pasak Š.Biručio, patenkintų minimalų investicijų į kultūros infrastruktūrą poreikį (realus – apie 4,6 mlrd litų).
Negana to, daugiau kaip pusę numatytos sumos (5 iš 9 proc.) Kultūros ministerija turės išplėšti iš kitų ministerijų – tai yra įsisavinti pinigus su jomis bendradarbiaudama, jei šios jų apskritai duos.
- Ar jus tenkina tokios dalybos? – paklausiau ministro Š. Biručio.
- Jos, be abejo, kelia nerimo. Kultūros ministerija taps proceso koordinatore, kurios vaidmuo nelabai aiškus. Nėra teisės aktų, kurie užtikrintų mums pinigų krepšelį. Ką padarysi – bandome geranoriškai susitarti su institucijomis, įrodyti joms kultūros svarbą.
Pirmą kartą vyksta tokio užmojo institucinis bendradarbiavimas – tariamės su Švietimo ir mokslo, Ūkio, Darbo ir socialinio aprūpinimo, Žemės ūkio bei Vidaus reikalų ministerijomis. Galbūt tai taps pavyzdžiu ateičiai, kaip reikia skirstyti struktūrines lėšas.
Aišku, būtų geriau, jei gautume tiesiogiai visus 9 proc. struktūrinės paramos, tada pinigai tikrai nepabėgtų. Galėtume formuoti investicinę politiką.
Yra ko pasimokyti iš praeities, kai turizmo ir kultūros paveldo lėšos buvo nukreiptos sporto arenoms statyti. Dabar arenos savivaldybėms – didžiulė našta, o paveldas nyksta. Graudi situacija.
- Gal sėkmingai bendradarbiaujant pavyktų net viršyti 9 proc. ribą?
- Tai įmanoma, nes 5 proc. struktūrinės paramos – tik minimumas, dėl kurio beveik susitarta su ministerijomis. Tarkime, regionams bus skirta 15 proc. – būtų neblogai kultūrai atkovoti bent trečdalį tų lėšų.
Su kiekviena anksčiau paminėtų ministerijų, tapę koordinatoriais, suformuotume investicijų krepšelį. Pavyzdžiui, su Žemės ūkio ministerija galėtume tartis dėl vietinių paveldo objektų sutvarkymo ir pavertimo bendruomenių namais už Europos lėšas kaimo plėtrai.
Visos savivaldybės pripažįsta, kad kultūros sfera buvo apleista, trūko sisteminio požiūrio į kultūrą. Užtat dabar valdininkų noras grąžinti kultūrai tai, kas buvo iš jos atimta, vis stiprėja.
- Ką būtų galima nuveikti 2014-2020 metais už pustrečio milijardo litų?
- Užbaigtume Mažvydo bibliotekos ir Klaipėdos dramos teatro rekonstrukciją, atnaujintume Klaipėdos jūrų muziejų, pastatytume uostamiestyje muzikinį teatrą.
Neturime nė vienos modernios koncertų salės Lietuvoje. Ji galėtų atsirasti sostinėje naujai pastatytuose Tautos namuose ant Tauro kalno. Kita versija – salės-kapsulės Sporto rūmuose, bet greičiausiai tai būtų per brangu.
Galima galvoti apie naują koncertų salę Palangoje vietoje senosios estrados, apie salę Druskininkuose. Dar viena salė galėtų atsirasti rekonstravus Neringos „Agilos“ kultūros centrą – tai irgi Lietuvos prestižo reikalas, nes tokio projekto Neringos savivaldybė nepajėgtų įgyvendinti. Tai tik kelios vizijos. Toliau galėtume pereiti prie muziejų infrastruktūros.
Iš nacionaliniams kultūros objektams numatomų 4 proc. struktūrinių lėšų kažkiek apsitvarkytume, o be jų kultūros objektus užbaiginėtume, įrenginėtume dar 20 metų. Tai didžiulė problema. Premjeras, Seimo kancleris, finansų ministras ją pripažįsta.
- Ar jau numatytas fondų skirstymo modelis?
- Kažkiek remsimės kaimyninių šalių patirtimi. Kultūros ministerija struktūrinių lėšų neadministruos. Ji nebus ir projektų teikėja – tik skirstys turimą krepšelį, parengs sąlygas lėšoms įsisavinti.
Konkrečių veiksmų dar nepradėjome, nes trūksta aiškumo – galutinių sprendimų tikiuosi po poros mėnesių. Jei lėšų nebus, nėra prasmės kurti papildomo skyriaus ar departamento darbui su struktūriniais fondais. Kultūros ministerijoje neturime žmonių, kurie galėtų tuo užsiimti.
Įvykius galėsime stebėti internete
Viena didžiausių Lietuvos kultūros pristatymo užsienyje programų numatyta Briuselyje ir Gente. Bendradarbiaujant su Belgijos menų centru BOZAR, menų centru „Flagey“ ir Gento dailės muziejumi čia bus pristatyti V. Urmana ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, J.Meko filmai ir paroda, „Fluxus“ ekspozicija, O.Koršunovo režisuotas Vilniaus miesto teatro / OKT spektaklis „Hamletas“. Lietuvos kultūros sezone Briuselyje taip pat bus rodomi Š. Barto kino retrospektyva, J. Janulytės audiovizualinis spektaklis „Smėlio laikrodžiai“, koncertuos choras „Ąžuoliukas“.
Gento dailės muziejus pristatys kol kas didžiausią kada nors užsienio šalyje vykusią M.K. Čiurlionio darbų parodą „M. K. Čiurlionis. Svajojant apie Lietuvą“. Flandrijos muzikos festivalyje P. Geniušas ir Čiurlionio kvartetas atliks M. K. Čiurlionio muziką.
Lietuva bus pagrindinė viešnia „Muzikos sodų“ festivalyje Varšuvoje (L.Geniušo, Šv. Kristoforo kamerinio orkestro, „Aidijos“ choro koncertai, J. Janulytės „Smėlio laikrodžiai“), Šlėzvigo-Holšteino muzikos festivalyje Vokietijoje (Lietuvos kamerinis orkestras, D. Geringas, V. Sondeckis, V. Urmana, M. Rostropovičiaus fondo jaunieji muzikos talentai), Borealio festivalyje Prancūzijoje (A. Orlova ir Žemutinės Normandijos orkestras, A. Sutkus, O. Koršunovo teatras, R. Šepetys, Lietuvos dizaino ekspozicija, „Monday Jazz“), Filadelfijos meno muziejaus parodoje „Craft Show 2013“ JAV.
Numatomi Lietuvos kultūros sezonai Grenoblyje, Velse, Lietuvos fotografijos sezonas Škotijoje, Lietuvos kamerinio orkestro gastrolės Kinijoje, Lietuvos šiuolaikinio šokio savaitė Berlyne.
Užsienio reikalų ministerija bendradarbiaudama su Kultūros ministerija pristatinės penkis keliaujančius pažintinius, kino, šiuolaikinio meno, istorijos projektus „Lietuva pašto siuntoje“, „Poetiniai dokumentai”, „Didesnio dalis: šiuolaikinis Lietuvos menas“, „Kino inkliuzai“ ir „Lietuva Europoje ir Europa Lietuvoje“.
Tarptautinių kultūros programų centras išleido „Lietuvos kultūros gidą“ – šiuolaikinam šalies menui skirtą šešių leidinių rinkinį su USB laikmena anglų kalba. Jis pristato 157 įvairių sričių ir kartų šalies menininkus bei jų darbus. Leidinys patalpintas ir interneto tinklapyje www.cultureguide.lt.
Užsienio reikalų ministerijos užsakymu leidykla „Eugrimas“ išleido „Lietuvos istoriją“ 6 kalbomis (autoriai – A. Bumblauskas, A. Kulakauskas, A. Eidintas ir M. Tamošaitis), kurią taip pat galima skaityti internete, nemokamai atsisiųsti į planšetinį kompiuterį ar išmanųjį telefoną. Elektroninė knygos versija patalpinta oficialioje Lietuvos pirmininkavimo ES tarybai svetainėje www.eu2013.lt.
Šioje svetainėje galima rasti informaciją apie pirmininkavimui skirtus kultūros projektus, svarbiausių įvykių vaizdo archyvą, stebėti tiesiogines jų transliacijas.
