„Birutė” atgis Birutės parke

„Šiemet šalies kultūros sostine paskelbta Palanga – mano vasaros rezidencija”, – juokavo 51 metų dainininkė Asta Krikščiūnaitė, šiuo metu pasinėrusi ne tik į meninę veiklą. Palangiškiai Astą dainuojančią išgirs vos keliskart, užtat – jos pačios rengiamuose festivaliuose. Nacionalinės premijos laureatės įsteigta viešoji įstaiga „Cantus firmus” tapo kultūros sostinės Palangos partnere, kuriai šiuo metu – pats veiklos karštymetis.

Daugiau nuotraukų (1)

Asta Andrikonytė (“Lietuvos rytas”)

Jul 4, 2013, 9:48 PM, atnaujinta Mar 4, 2018, 10:28 PM

Ant „Cantus firmus” vadovių A.Krikščiūnaitės ir jos sesers Gitanos pečių – kelios dešimtys klasikinės muzikos renginių. „Palangos kultūros centrą sudomino mūsų projektai, o man rengėjos veikla patinka”, – prisipažino Asta.

Spektaklį nutvieks laužai

Seserys sumanė ir vieną pagrindinių kultūros sostinės projektų – pirmosios lietuviškos operos Miko Petrausko „Birutės” atgaivinimą istorinėje jos siužeto vietoje. M.Petrausko „Birutėje” pagal Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio melodramą įamžinta legenda apie Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio ir vaidilutės Birutės susitikimą Palangoje, jų meilę.  Ši melodrama liepos 6-ąją atgis Palangos Birutės parke, prie Birutės kalno.

„Valstybės diena kultūros sostinėje – gera proga priminti pirmąją lietuvišką operą.  Tai mūsų duoklė istorijai”, – teigė A. Krikščiūnaitė, dainuosianti spektaklyje Birutę.

Pirmiausia iš patriotizmo solistė su seserimi ėmėsi brangaus „Birutės” projekto 2006-aisiais, kai buvo minimas šios operos 100-metis. Po to kelis kartus jį atgaivino.

Savo menine verte M. Petrausko veikalas nepretenduoja į šedevrus. Kompozicijos mokslų nebaigęs autorius operą sukūrė vienkartiniam atlikimui neturėdamas nei solistų trupės, nei orkestro – tik mėgėjų chorą. Tačiau lietuviška šios muzikos dvasia ir nuoširdumas pakiliai nuteikia publiką.

„Kai rodėme „Birutę” Pažaislio festivalyje, žmonės Žemaitkiemio dvare tiesiog kabėjo ant lubų – susidomėjimas buvo didžiulis. Biržuose buvo pilnutėlės pilies prieigos”, – prisiminė A. Krikščiūnaitė.

Solistė žadėjo, kad Palangoje žiūrovų laukia dar įspūdingesnis reginys – kupinas romantikos, nutviekstas laužų šviesos.

Solistė padeda ir sau

Asta ir Gitana pasiūlė kultūros sostinei ir kitų renginių, kurie vyks net ant pastatų stogų, – tokį neįprastoms erdvėms skirtą ciklą jos pavadino „Vėjų rožė”.

Pati Asta su Klaipėdos kameriniu orkestru Palangoje atliks originalią programą savo sumanytame „Klasikos balsų” cikle ir pradės „Cantus firmus” sakralinės muzikos festivalį „Ave Maria”.

Jei ne sava firma, kur kas rečiau Lietuvoje girdėtume šią išskirtinės vokalo kultūros, kūrybingą solistę. O operose gal niekada?

Per Kristupo vasaros festivalio atidarymą klausantis A. Krikščiūnaitės atliekamo Anos romanso iš Giacomo Puccini „Vilisių” (akompanavo Donato Katkaus diriguojamas Šv. Kristoforo kamerinis orkestras) buvo gaila, kad šio balso negirdime mūsų G. Puccini operų spektakliuose.

Šiuo metu Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras stato Giuseppe Verdi operą „Ernanis”, bet vėlgi – tarp jos herojės Elvyros vaidmenį kuriančių artisčių A. Krikščiūnaitės nėra, o juk tai vienas ryškiausių solistės vaidmenų. Tiesa, kurtas Estijoje.

Estai nori bendrauti

Kaimyninėje šalyje A. Krikščiūnaitė garbinama. Iš Estijos ją nuolat pasiekia įdomūs pasiūlymai. Šią vasarą dirigento Andreso Mustoneno kvietimu Asta dainuos su slovėnų kolektyvais G. Verdi „Requiem” Liublianos festivalyje.

Gitaristo Heiki Mätliko dėka solistę netrukus išgirsime nauju amplua Kristupo vasaros festivalyje. Šis estų muzikos korifėjus pasiūlė A. Krikščiūnaitei kartu parengti ispanų, brazilų ir meksikiečių kompozitorių dainų sopranui ir gitarai programą.

Opera sutelks Kauno menininkus

M. Petrausko „Birutės” premjera įvyko 1906 m. lapkričio 6 d. Vilniaus miesto salėje (dabar – Lietuvos nacionalinė filharmonija). Spektaklį su „Vilniaus kanklių” draugijos vaidintojais rengė G. Landsbergis-Žemkalnis, kompozitoriaus brolis K. Petrauskas, pats autorius mokė artistus ir chorą, rinko orkestrą.

Netrukus M. Petrauskas „Birutę” pastatė ir Čikagoje, Brukline, Bostone, Detroite. Tai buvo antroji opera (po G. Verdi „Traviatos”), kurios ėmėsi susikūrusi Lietuvos valstybės operos trupė.

Vilniuje buvo surengti „Birutės” pastatymo 50-mečio ir 70-mečio minėjimai. 2006 m. lapkričio 6-ąją operą Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje atgaivino „Cantus firmus”. Ji buvo pakartota Pažaislio festivalyje ir prie Biržų pilies.

„Birutę” orkestravo kompozitorius T. Makačinas, nes operos partitūra neišliko – tik klavyras. Veikalą sudaro uvertiūra ir 12 muzikos numerių, kurie susipina su kalbamaisiais tekstais.

Liepos 6-osios „Birutėje” dainuos A. Krikščiūnaitė (Birutė), A. Rubežius ir G. Žalys (Birutės broliai), G. Prunskus (Sundšteinas), vaidins F. Jakšys (Lizdeika), V. Anužis (Palangos tėvūnas), A. Kazanavičius (Kęstutis), R. Rimeikis (Krivis), kiti. Muzikuos Kauno simfoninis orkestras ir Kauno valstybinis choras.

Operos dirigentas M. Pitrėnas, režisierė B. Mar, choreografė B. Banevičiūtė, kostiumų dailininkė I. Pačėsaitė. Spektaklis nemokamas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kokias pratybas šiemet rengs Lietuvos kariuomenė?