Kultūros naktis: pirmąjį liepos savaitgalį Vilnius nemiegos

Tiesa, pasibaigus sostinės metams, renginys liko be šeimininko. Tuo metu man teko imtis iniciatyvos, kad „Tebūnie naktis!“, šiandien jau pakeitusi pavadinimą į Kultūros naktį, tęstųsi ir toliau. Buvo nelengva, nes tai buvo visiškai visuomeninė iniciatyva.

„Svarbiausia išeiti į vakarėjantį miestą geros nuotaikos ir tiesiog ieškoti meno“, - įsitikinusi festivalio „Kultūros naktis“ sumanytoja D.Urbanavičienė.<br>T. Bauras
„Svarbiausia išeiti į vakarėjantį miestą geros nuotaikos ir tiesiog ieškoti meno“, - įsitikinusi festivalio „Kultūros naktis“ sumanytoja D.Urbanavičienė.<br>T. Bauras
Daugiau nuotraukų (1)

Eleonora Bačytė

2013-07-04 21:58, atnaujinta 2018-03-04 22:28

Apie tai, ko tikėtis šiemetiniame festivalyje ir kaip apskritai atsirado Kultūros naktis, kalbamės su šio festivalio iniciatore Daina Urbanavičiene.

- Kaip atsirado „Tebūnie naktis“, vėliau tapusi Kultūros naktimi? Iš kur atėjo ši idėja ir ar lengva buvo įtikinti visus aplinkinius, kad tokia šventė gali būti?

- Festivalis prasidėjo dar 2007-aisiais kaip viena iš programos„Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“ dalių. Tačiau svarbiausia, kad per kelerius metus šis festivalis tapo nauja Vilniaus miesto kultūrine tradicija.

Tai liudija kiekvienais metais į miestą suplūstantys žiūrovai. Jų sulaukiame apie 100 tūkst., tarp jų - iš užsienio, iš kitų Lietuvos miestų. Būtent tą naktį visi jie turi progą pamatyti, kad Vilnius yra labai gyvas, turtingos kultūros, o svarbiausia - kūrybingų žmonių miestas.

Tiesa, pasibaigus sostinės metams, renginys liko be šeimininko. Tuo metu man teko imtis iniciatyvos, kad „Tebūnie naktis!“, šiandien jau pakeitusi pavadinimą į Kultūros naktį, tęstųsi ir toliau. Buvo nelengva, nes tai buvo visiškai visuomeninė iniciatyva.

Nuoširdžiai ačiū visiems, tuo metu prisidėjusiems ir festivaliu patikėjusiems menininkams, kultūros įstaigoms, savanoriams ir komandai. Juk iš pradžių mūsų tikslas buvo tiesiog išlikti Vilniaus miesto renginių kalendoriuje.

Visų, palaikančių kultūrą ir meną, indėlis į šio projekto išsaugojimą yra labai svarbus ir parodo, kokį milžinišką kultūrinį potencialą turi Vilnius. Juk Kultūros naktis - savotiškas magnetas, ištraukiantis žmones iš namų. Tūkstančiai žmonių, net ir kai lyja, eina „ieškoti meno“, o ne sėdi prie televizoriaus.

- Toks kultūrinis festivalis, nors ir kiek pakitusiu pavadinimu, gyvuoja jau septynerius metus. Kaip per tą laiką keitėsi renginiai, miestiečių požiūris, menininkai? Ar juntamos naujos meno srovės, šiuolaikinių technologijų, gerokai pagreitėjusio gyvenimo įtaka?

- Kiekvienais metais visko daugėja - tiek renginių, tiek dalyvaujančių menininkų ar įvairių kultūros įstaigų. O požiūris - labai teigiamas nuo pat pradžių.

Manau, vien jau didelis dalyvių ir lankytojų skaičius įrodo, kad Kultūros naktis tapo tokia tradicija, kurios laukiama kasmet. Juk ir šiemet jau nuo balandžio mėnesio sulaukdavome klausimų apie ją. Ir net ne iš menininkų, o iš žmonių, kurie tiesiog ją mėgsta.

Džiugu ir tai, kad Kultūros naktis sulaukia vis didesnio susidomėjimo ir užsienyje. 2011 m. festivalis buvo apdovanotas kaip sėkmingiausias Lietuvos kultūrinio turizmo projektas.

Šiemet Kultūros naktis priimta į „Nuit Blanche“ (liet. „Baltoji naktis“) tinklą, kuriam priklauso geriausi visame pasaulyje rengiami kultūros nakties festivaliai.

Šis tarptautinis pripažinimas - didelė garbė Vilniaus miestui ir galimybė dar labiau plėsti ir stiprinti festivalio programą intensyviau bendradarbiaujant su tarptautinėmis bendruomenėmis ir menininkais iš viso pasaulio.

„Nuit Blanche“ tinklui šiuo metu priklauso 22 nakties festivaliai (kartu su Kultūros naktimi), vykstantys 13 skirtingų valstybių, tarp kurių - Prancūzija, Belgija, Japonija, Jungtines Amerikos Valstijos ir kitos šalys.

- Ar mūsų Kultūros naktis skiriasi nuo užsienyje vykstančių „Baltųjų naktų“? Kuo mes kitokie ir kaip tai vertinti - ar mums dar reikia augti, ar esame tiesiog savotiški?

- Mes nesame kitokie, viskas mums gerai! Meno žanrų įvairovė tikrai nesiskiria, o ir menininkų nuoširdumas ne ką mažesnis. Tačiau skiriasi kokybė, nes kiti Europos miestai gali sau leisti šiek tiek daugiau. Daugumoje valstybių tokie festivaliai turi nuolatinį ir gerokai didesnį nei mūsų geriausių metų finansavimą, todėl gali sau leisti daugiau.

Pavyzdžiui, Europoje labai populiarios šviesos instaliacijos. Mums jas pristatyti sekasi sunkiai, nes tokios instaliacijos kainuoja itin brangiai.

- Festivalis pasitiks daugiau nei 165-iais įvairiausio pobūdžio renginiais. Iš kur jų tiek randasi? Menininkai ruošiasi visus metus, visi eina stichiškai į gatves ir daro ką nori? O jei paprasčiau - kokia kasdienė Kultūros nakties virtuvė ir ką daryti kūrybiškam vilniečiui, kad kitais metais žmonės eitų pažiūrėti būtent jo projekto.

- Kaip ir kasmet maždaug 3 ar 4 mėnesiai prieš prasidedant Kultūros nakčiai skelbiame kvietimą teikti savo idėjas bei projektus šiam festivaliui.

Labai džiugu, kad per tiek metų turime nemažai nuolatinių Kultūros nakties dalyvių, kuriems dalyvavimas festivalyje jau yra tapęs gražia tradicija.

Žinoma, organizacinių užkulisių lankytojai nemato, tačiau iš tiesų prie projekto įgyvendinimo dirba vos keli žmonės. Tai sunku, nes „suganyti“ tiek projektų kartais neužtenka ir darbo dienos laiko.

Tačiau visuomet džiaugiamės ir didžiuojamės savo savanoriais, kurie visuomet ištiesia pagalbos ranką, o ir per pačią Kultūros naktį lankytojams dalija žemėlapius, padeda menininkams pasiruošti, galų gale pataria, į kuriuos renginius užsukti.

- Bet vien menininkų entuziazmo tikriausiai neužtenka? Juk visi renginiai nemokami?

- Taip, tokia jau tradicija, kad Kultūros nakties renginiai būna nemokami. Juk ir tikslas - priartinti kultūrą prie miesto žmogaus, parodyti, kiek daug talentingų menininkų gyvena aplink, o kartu suteikti progą atrasti ką nors nauja. Taip yra visoje Europoje.

Kone visiems renginiams reikia bent minimalaus finansavimo. Kam dažų nupirkti, o kam ir koncertinę įrangą išnuomoti ar paskolinti. Smagu, kad palaiko miestas - tai padeda stumtis į priekį. Žinoma, dėkingi ir rėmėjams, kurie kas finansiškai, o kas net ir daiktais ar paslaugomis pagelbėja.

- Ką žinoti bei kuo apsiginkluoti šiemet išsiruošiantiems į Kultūros naktį? Galbūt kaip šio kultūros festivalio senbuvė jau žinote, kaip geriausiai išsirinkti renginius ir visur suspėti? Juk naktis tokia trumpa!

- Kultūros nakties renginių ciklas patrauklus tiek dideliam, tiek mažam, tiek namisėdai, tiek triukšmingų vakarėlių lankytojui, nes per vieną naktį suteikiama galimybė aplankyti daug skirtingo žanro renginių.

Tiesa, renginių gausa stebina ir masina, taigi lengva sutrikti. Nesiūlyčiau bėgti į visus renginius iš eilės, nes taip nieko nepamatysite. Geriau skirkite šiek tiek laiko, užsukite į Kultūros nakties tinklalapį ir išsirinkite sau labiausiai patinkančius.

O svarbiausia išeiti į vakarėjantį miestą geros nuotaikos ir tiesiog ieškoti meno... Kokį jį rasite, priklauso ne tik nuo Kultūros nakties rengėjų ar menininkų, bet ir nuo jūsų pačių.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.