Savaitgalį atvykę į E. Kolakausko namus meno gerbėjai išvydo kieme ant metalinių tvorų kabančius S. Staniūno kūrinius. Spalvingos drobės susiliejo su sodybą supančiu pušynu. Renginio šeimininkas akustika buvo pasirūpinęs anksčiau - į medžius įkėlė inkilus, kad parodų po atviru dangumi lankytojus maloniai nuteiktų miško sparnuočių čiulbėjimas. Gamtos koncertą vėliau vėliau pratęsė švelni saksofono muzika.
Vilniaus senamiestyje, Bernardinų gatvėje, įspūdingą studiją įsirengęs S. Staniūnas čia organizuoja viešas tapybos sesijas kartu su garsiais atlikėjais - gitaristais, perskusininkais, dainininkais. Studijos erdves užliejanti muziką jį įkvepia kūrybai: derindamas klasikinius metodus ir šiuolaikiškas technologijas S. Staniūnas drobes spalvina ir rankomis, ir teptuku. Šitaip žiūrovų akivaizdoje gimsta meno kūriniai.
Po atviru dangumi menininkas jokių performansų nerengė - pasveikinęs žiūrovus, kuriems įdomi jo kūryba, pažymėjo, kad čia eksponuojami ir nauji, ir anksčiau nutapyti paveikslai: „Man tas pats, kur rengti savo parodas - Niujorko galerijoje, Brazilijos džiunglėse, mažame Lietuvos miestelyje ar kamerinėje aplinkoje. Svarbu - regėti draugiškus veidus. Mene ieškau harmonijos - mano kūryboje nepamatysite jokios agresijos“.
Parodos lankytojai galėjo įsitikinti, kad S. Staniūnas savo braižo ir filosofinės krypties nelinkęs keisti - autoriaus kūryboje dominuoja sodrūs gamtos peizažai, akcentuojamas žmogaus santykis su jį supančia aplinka, keistos su gėlėmis suaugusios figūros dvelkia paslaptimi. Kiekvienas paveikslas - daugiaprasmis, tarsi kažkur vedantis, kviečiantis atitrūkti nuo kasdienybės, pasinerti į kitokį pasaulį. „Spalva man - svarbiausia. Tai begalinis ir tikras simbolis. Spalvų dermė padeda įžvelgti daiktų esmę, paliečia širdį, pasąmonę jausmus, atskleidžia realybės ir dvasingumo santykį. Tik per spalvas menininkas gali išsakyti tiesą“, - kalbėjo tapytojo Augustino Savicko mokinys S. Staniūnas, kai kurių menotyrininkų vadinamas postmodernizmo mistiku.
Šioje S. Staniūno parodoje žiūrovai pastebėjo ir naujų motyvų, kitokios koloristikos. Menininkas neslėpė, jog tam turėjo įtakos pernykštė jo stažuotė Brazilijos Sakateros menų institute: „Tai labai spalvinga šalis - atradimas menininkams. Domiuosi kitų šalių kultūra, išvykos, naujos pažintys mane praturtina, suteikia energijos. Tačiau nesu ir nebūsiu pasaulio pilietis - visur prisistatau esąs lietuvis menininkas.
Itaparikos saloje S. Staniūnas prie vienos katalikų bažnyčios surengė meno akciją su tenykščiais kapueiros meistrais. „Kapueira - dar XVI amžiuje afrikiečių į Braziliją atvežtas išskirtinis kovos menas su akrobatikos triukais, šokių elementais, aukštais šuoliais, smūgiais kojomis. Jie šoko, aš tapiau, po to surengiau parodą. Esu menų sintezės šalininkas - jungiu dailę, muziką, šokį, šviesos efektus, fotografiją“, - pasakojo į Braziliją vėl kviečiamas S. Staniūnas.
Dailininkas liko patenkintas ir viešnage Lietuvos pajūryje: „Šeimininko pakviestas į plenerą jo sodyboje, derindavau darbą ir poilsį. Rytais ristele bėgiodavau po miškus, maudžiausi jūroje. Po to - prie molberto. Tokioje vietoje galima daug ką nuveikti. Baigiau keletą ankstesnių darbų. Kai kuriuos paveikslus tapau ne vienerius metus - pradedu Kijeve, tęsiu Taivane, o baigiu Vilniuje arba Palangoje“.
Statybų inžinierius E. Kolakauskas savo sodybą pavertęs privačia meno galerija. Ko gero, didžiausios šalyje meno kolekcijos savininką domina tik šiuolaikinė lietuvių tapyba - unikalų jo rinkinį sudaro beveik 700 dailininkų kūrinių. E. Kolakauskas neperka paveikslų galerijose ar mugėse - beveik visi darbai įsigyti susipažinus, artimiau pabendravus su kūrėjais. Su daugeliu menininkų kolekcininką sieja sielų giminystė. „Vasarą mano namuose gyveno ir kūrė Simas Gutauskas, Antanas Obcarskas, Rimas Bičiūnas, Dalia Kasčiūnaitė, kiti žinomi Lietuvos menininkai. Po plenerų naujausi kūriniai meno vakaruose pristatomi dailės gerbėjams. Čia galima pabendrauti su dailininkais, jei kas nori, gali pats, susitaręs su autoriais, nusipirkti patikusį kūrinį. Tokie renginiai - atgaiva mano širdžiai. Ir svečiams būna smagu“, - sako E. Kolakauskas.
Sugūžėję į S. Staniūno parodą meno gerbėjai įsigijo ir jo drobių, nors šis ambicingas menininkas galerijoms savo darbų paprastai nesiūlo. Vienas latvis verslininkas, susižavėjęs jo kūryba, nepatingėjo atvykti net iš Ventspilio. Vieną Brazilijoje nutapytą marinistinį peizažą autorius dovanojo jaunai dailininkei - palangiškei moksleivei Jūrai.
