„Mus pačius stalas vis dar stebina, nors muzikuojame juo jau septynerius metus”, - prisipažino grupėje „Karbido” grojantis šiuolaikinio meno kūrėjas Marekas Otwinowskis. Kristupo vasaros festivalis su lenkų grupės išradimu supažindins ir mūsų šalies klausytojus.
Atsidūrė dėmesio centre
„Karbido” nėra vien muzikų kolektyvas. Tik Pawelo Czepulkowskio išsilavinimas sutampa su amplua grupėje – jis yra perkusininkas. Pagrindinis „Karbido” vokalistas Michalas Litwiniecas baigė filosofijos studijas, Igoris Gawlikowskis paprastai groja gitara.
Susėdę prie stalo vyrai glosto, trina ir brūžina keistąjį instrumentą, smaigsto ir gremžia jį geležtėmis, liečia strykais, šluotelėmis, kitais daiktais, beldžia į jį pirštais, delnais, kumščiais, groja prie jo pritvirtintomis stygomis ir iš stalviršio iššokančiais smulkiais instrumentais, ridena jo paviršiumi monetas, uždainuoja.
Tas neįprastas garsynas įtraukia į muzikinio teatro stichiją, kurioje dera totalus avangardas ir laisvasis džiazas, rokas, popsas ir „world” muzika.
„Kai pristatome šį projektą, visuomet sulaukiame naujų kvietimų koncertuoti. Stalas tapo mūsų veiklos varikliu”, – džiaugėsi M. Otwinowskis.
Keturkampis medinis „Karbido” instrumentas spėjo apkeliauti beveik 200 pasaulio scenų. Lenkai juo grojo garsiuose Australijos, Izraelio, Irano, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Graikijos, daugybės kitų šalių festivaliuose, pelnė apdovanojimų. Nebūdami muzikos profesionalai „Karbido” menininkai pateko tarp šiuolaikinės muzikos elito. Kitąmet jie atstovaus Lenkijai svarbiausiame šiuolaikinės muzikos renginyje – Pasaulio muzikos dienose, kurios vyks Vroclave. Mat naujausioje „Stalo” programoje muzikantai sumanė padiskutuoti apie laisvę muzikoje su vienu įtakingiausių XX a. kompozitorių – amerikiečiu avangardininku Johnu Cage’u (1912–1992). Anot „Karbido” narių, tai tarsi bandymas iš naujo peržengti savo patirties ribas ir įpročius.
Suvienijo smalsumas
„Mus subūrė noras ieškoti netradicinių muzikavimo būdų, rasti muzikos neįprastose erdvėse, – aiškino M. Otwinowskis. – Darome viską iš smalsumo, nes tai nepelninga veikla. Tik „Stalas” yra arčiau komercijos.”
2010-aisiais „Karbido” nenuoramos pasinėrė į architektūros erdvių muzikinius tyrimus. Jie siekia įrodyti, kad skirtingos vietos – autobusų ir traukinių stotys, verslo ir prekybos centrai, pilys, baseinai, oro uostai, angarai, prieplaukos, švyturiai, stadionai – turi savo muziką, o įvairių statinių architektai yra savotiški kompozitoriai.
„Ieškojome muzikos anglių kasykloje, elektrinėje, vandens valymo stotyje Lenkijoje, keliose įdomiose Ukrainos vietose”, – pasakojo Marekas. Šių tyrimų rezultatus menininkai užfiksavo albumuose „Music4Buildings”.
Paprastai „Karbido” kompanija muzikuoja gitaromis, būgnais ir pučiamaisiais instrumentais. Grupės pirmojo kompaktinio disko muzika laviravo tarp laisvojo džiazo, psichodelinio transo ir muzikinio absurdo teatro. Po to vyrai išleido elektroakustinės muzikos ir poezijos albumų trilogiją kartu su žinomu ukrainiečių poetu Jurijumi Andruchovyčiumi.
Šie muzikantai įgarsina koncertuose ir senąją lenkų dokumentiką, rengia chuliganiškas programas Lenkijos televizijos kultūros kanalui, dalyvauja radijo šou, bendradarbiauja su teatro trupėmis, įrašinėja garso takelius filmams. „Karbido” muzika skamba kultiniame lenkų animaciniame seriale „Liolekas ir Bolekas keliauja po pasaulį”.
Galimybės dar neišsemtos
„Stalas – mūsų kolektyvinis išradimas, – atskleidė Marekas. – Jo idėja kilo, kai gavome kvietimą pasirodyti avangardiniame Vroclavo festivalyje. Teko gerai pasukti galvą, kaip sukonstruoti grojantį stalą, o po to jį įvaldyti, išmokti kurti jam muziką.”
Menininkams padėjo staliai, elektronikos specialistai, instrumentų meistrai. Mat prie elementaraus baldo buvo pritvirtinti jautrūs prietaisai, paverčiantys subtiliausius virpesius garsais, medinį stalą – elektroakustiniu instrumentu. Grupės lygiaverčiais nariais tapo garso režisieriai.
„Manau, kad stalo galimybių dar neišsėmėme. Tačiau ir dabartinių mūsų įgūdžių užtenka nustebinti publiką. Tai fenomenalus instrumentas. Kadaise 7-ajame dešimtmetyje yra buvę panašių projektų – dabar, matyt, vėl atėjo muzikinio stalo era”, – svarstė M. Otwinowskis.
Vilnius pateko į „Stalo” 13-osios tarptautinės turnė maršrutą, kuris atvingiavo į Lietuvą per Rumuniją, Moldovą, Ukrainą, Italiją. Projektą Kristupo vasaros festivalyje pristatys Lenkų institutas.
Užsienio spauda apie projektą „Stalas”
„Tai sunkiai apibūdinama muzika. Nuo pirmųjų akimirkų – vienos staigmenos.” („The Sunday Times”)
„Karbido” parodo, kas yra tikra laisvė mene ir muzikoje. Bravo!” („Gazeta Wyborcza”)
„Muzikantų išgaunami garsai tiesiog atima žadą. Tai besimainanti skambesių simfonija – nuo afrikietiškų būgnų sunkiojo roko ir klubinių ritmų iki mongoliškų dainų vokalinių perlų.” („Newsweek”)
„Aukščiausio lygio meno sensacija. Nė vieno atsitiktinio, chaotiško smūgio ir štricho. Kiekvienas garsas – organiška pritrenkiančių kompozicijų dalelė. „Karbido” šou buvo efektingiausias ir svarbiausias festivalio įvykis. Laurie Anderson, slėpkis!” („Lampa”)
„Karbido” kviečia į nuostabią akustinę kelionę aplink pasaulį.” („The Independent”)
Liepos 9 d. 21 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje (Vilniaus g. 30, Vilnius). Audiospektaklis stalui ir keturiems vyrams.
