„Tikėjomės tokio antplūdžio, nes juk kiekvienam lietuviui rūpi sava praeitis, sava istorija, todėl natūralu, kad žmonės tai nori pajusti ir pamatyti savo akimis. Džiugu, kad mūsų šalies istorija grįžo ne tik į rūmus, bet ir į žmonių širdis. Pirmąją atidarytų rūmų dieną turėjome puikią galimybę patys tuo įsitikinti“, – sakė Valdovų rūmų muziejaus direktorius Vydas Dolinskas.
Dauguma į Valdovų rūmus atvykusių žmonių – per 2 tūkst. – lankė įrengtas nuolatines ekspozicijas. Dar apie 1 tūkst. dalyvavo rūmų Didžiajame kieme surengtose nemokamose edukacinėse programose, o daugiau negu 400 lankytojų klausėsi muziejaus specialistų paskaitų.
Dauguma apsilankiusiųjų rūmuose – Lietuvos piliečiai, tačiau atvyko ir turistų iš Estijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Kinijos, Japonijos.
Šiuo metu Valdovų rūmų muziejuje galima apžiūrėti dvi nuolatines ekspozicijas, atspindinčias istorinės rezidencijos funkcijas. Archeologiniai radiniai kartu su rūmų raidos maketais, ikonografine medžiaga ir tekstiniais komentarais rodomi Rūmų istorinės ir architektūrinės raidos ekspozicijoje.
Rūmų atkurtų istorinių reprezentacinių interjerų ekspozicija lankytojus kviečia į reprezentacines menes su atkurtais istoriniais vėlyvosios gotikos, renesanso ir ankstyvojo baroko reprezentaciniais interjerais, taip pat į specialią lobyno salę.
Pirmąją Valdovų rūmų muziejaus darbo dieną Didžiajame kieme taip pat veikė atvira kultūrinė-edukacinė erdvė „Salvete“. Čia lankytojai galėjo bendrauti su XVII amžiaus rezidencijos sargyba, dalyvauti suvenyrinio atviruko ir Lietuvos istorinės vėliavos dirbtuvėse, mokytis XVI amžiaus šokių, klausytis proginės poezijos, kaip ir prieš septynis šimtmečius žaisti populiarųjį kvirkatą ar mėtyti kamuoliukus.
Iki oficialių Valdovų rūmų atidarymo iškilmių per ketverius muziejaus veiklos metus rūmus aplankė daugiau negu 135 tūkst. žmonių.
Dar apie 240 tūkst. lankytojų aplankė muziejaus kartu su partneriais kitose erdvėse surengtas tarptautines ir nacionalines parodas.
Dalies buvusių Valdovų rūmų arba Žemutinės pilies truko dešimt metų. Iki gegužės atlikus darbų už 261 mln. litų, atkurta vadinamoji A dalis - 53 proc. viso pastato ploto. Likusią, vadinamąją B dalį, kurią sudaro šiaurinis, dalis vakarinio ir rytinio rūmų korpusų, norima atidaryti po trejų metų. Jos atstatymo sąmata siekia 62 mln. litų.
Vilniaus žemutinės pilies vietoje dalis gotikinės gyvenvietės pilimi virto XIII amžiaus pabaigoje-XIV amžiaus pradžioje. Pirmieji ikigotikiniai ir gotikiniai mūriniai pastatai siejami su karaliaus Mindaugo arba pirmųjų Gediminaičių - didžiųjų kunigaikščių Vytenio ar Gedimino - vardais.
Rusijos imperijos administracijos iniciatyva buvusių Lietuvos didžiųjų kunigaikščių mūrai buvo nugriauti 1799-1801 metais. Rūmų atkūrimo darbai prasidėjo 2002 metais.
