Lietuvos kultūros sostinės statusas kasmet suteikiamas vienam šalies miestui, o Europos kultūros sostinėmis dažniausiai tampa iškart du Senojo žemyno miestai.
2009 metais Europos kultūros sostine buvo Vilnius kartu su Austrijos miestu Lincu.
Po devynerių metų, kai vienas iš Lietuvos miestų turės galimybę organizuoti vieną prestižiškiausių ir matomiausių Europos kultūros renginių, tokio pripažinimo sieks ir Kaunas.
Per šiuos metus planuojama baigti rengti 2014 – 2020 metų Kauno kultūros politikos strategiją. 2018-ųjų Kauno tarpukario architektūrą ir Naujamiestį įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Tais pačiais metais ketinama siekti Lietuvos kultūros sostinės vardo, kuris miestams suteikiamas nuo 2008-ųjų.
Kauno miesto kultūros ir meno tarybos pirmininkė bei Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto dekanė Ina Pukelytė įsitikinusi, jog visi šie siekiai rodo, kad Kaunas yra ambicingas, drąsus ir konkurencingas miestas.
– Ką Kaunas turi parodyti Europai ir pasauliui, kad jam pelnytai galėtų būti suteiktas kultūros ambasadoriaus titulas?
– Ką parodyti ir akcentuoti, turėtų nuspręsti Kauno bendruomenė – menininkai, visuomenės veikėjai, politikai, verslininkai ir kiekvienas iš mūsų.
Kaunas turi išskirtinį Naujamiestį ir unikalią moderniąją tarpukario architektūrą, kurios tiek daug šedevrų vienoje vietoje vargu ar rasime kur nors kitur pasaulyje. Įvairiose miesto vietose yra daug žalių zonų, kurios gali puikiai pasitarnauti įvairioms kultūrinėms veikloms ir projektams įgyvendinti.
Be to, galime pasigirti gyvąja mūsų kultūra: teatrais, galerijomis, muziejais, tradiciniais festivaliais. Turime stiprius, Lietuvoje ir pasaulyje pripažintus šiuolaikinio meno atstovus, daug veiklaus bei labai kūrybingo jaunimo.
– Ar miesto trūkumai, tokie kaip duobėtos gatvės, Kauno centre stūksantys dešimtys apleistų statinių, nuolat kiauras Kauno biudžetas, vis mažinamos lėšos kultūrai ir šiuolaikinių visuomenės poreikių neatitinkantis kultūros sklaidos modelis, nenustelbs jūsų išvardytų privalumų?
– Pasirengti tapti Lietuvos, o vėliau Europos kultūros sostine turime ne vienus metus. Kad kultūra taptų prioritetine sritimi, reikėtų pagaliau turėti aiškią jos politikos strategiją: numatyti didesnę kultūrai skiriamą miesto biudžeto dalį, mažinti mokesčius kūrybinių industrijų veikloms, skatinti kūrybingumą, įtraukti verslą į kultūros rėmimą.
Labai svarbu, kad tokiam rimtam žingsniui besirengiantis miestas gali pritraukti solidžias Europos Sąjungos projektų lėšas.
Tai būtų galimybė pakelti ne tik Kauno kultūrinį, bet ir ekonominį lygį, išgydyti miesto skaudulius, pagražinti veidą, pastatyti naujų centrų bei kompleksų.
– Vadinasi, turime realią galimybę atgaivinti savo miestą. Tačiau ar šia galimybe sugebės pasinaudoti miesto valdžioje sėdintys politikai?
– Kultūros politikos strategija neturėtų būti nukreipta į politinę aplinką, nes neaišku, kas po kelerių metų bus valdžioje. Iniciatyva turėtų priklausyti aktyviems miestiečiams, o valdžia turėtų jiems padėti.
Kiekvienas kaunietis ir juo labiau valdžios atstovai turėtų suvokti, kad tapęs Europos kultūros sostine Kaunas išgarsėtų tarptautiniu mastu, sulauktų išskirtinio dėmesio, nes būtų plačiai atskleisti jo istoriniai ir kultūriniai ypatumai, apie jį daug rašytų užsienio žiniasklaida. Visa tai padėtų pritraukti turistų bei investicijų. Be to, tai miestą padarytų vertingesnį patiems kauniečiams, paskatintų juos likti Kaune ir veikti toliau.
– Neabejotina, kad ne tik Kaunas veršis tapti Europos kultūros sostine. Kurie Lietuvos miestai yra didžiausi jo konkurentai?
– Visi, išskyrus Vilnių, kuriam šis titulas buvo priskirtas prieš ketverius metus. Manau, kad paraiškas dėl šio vardo teiks Klaipėda, Šiauliai, Zarasai ir kiti miestai.
– Ko Kaunas arba kitas garbingo titulo siekiantis miestas turėtų pasimokyti iš Europos kultūros sostine jau pabuvojusio Vilniaus?
– Nei Kaunui, nei jokiam kitam miestui nelinkėčiau turėti tiek daug problemų, susijusių su projekto finansiniais nesklandumais. Dėl šio projekto buhalterinės apskaitos tvarkymo net buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Visa tai plačiai nuskambėjo ne tik mūsų šalies, bet ir užsienio žiniasklaidoje.
Žinoma, projekto sėkmei tuomet neigiamos įtakos padarė ir Lietuvai smogusi pasaulinė ekonomikos krizė, tačiau netrūko ir klaidų.
Pasimokius iš jų galima surengti puikią šventę, kad nei jos metu, nei po jos niekam nereikėtų murkdytis purve.
