Plenerui pasibaigus galerijoje XX atidaryta jo dalyvių Arvydo Baltrūno, Mariaus Strolios, Agnės Juršytės, Tomo Rudoko, Artūro Stančiko, Ingūnos Liepos iš Latvijos, Monikos Krzakiewicz iš Lenkijos ir Natalijos Dziamšovos iš Baltarusijos darbų paroda.
Eksponuojami kūriniai – saviti, skirtingų temų ir siužetų, tačiau visi skleidžia šiltą vasarišką, kiek nerūpestingą ir nostalgišką nuotaiką. Gal todėl, kad visi geri ir gražūs dalykai kaip jaukus pabuvimas autentiškoje dvaro aplinkoje, o ir pati lietuviška vasara yra labai trumpi ir neišvengiamai baigiasi tuomet, kai įkvėpimas dar neatslūgęs.
Klausinėjami apie ryškiausius šių metu plenero Bistrampolyje įspūdžius jo dalyviai vienu balsu tvirtino buvę sužavėti, beje, ne pirmus metus menininkams vis pasirodančio labai simpatiško dvaro vaiduoklio. Kai kuriais vėlyvais vakarais jis visiems prieš akis „praplaukdavo ir raitas ant dviračio“. T.Rudokas ta tema netgi sukūrė garsiojo Kazimiro Malewicziaus Juodojo kvadrato antipodą – Baltąjį kvadratą ir pavadino jį vaiduoklio portretu.
Parodos atidaryme kalbėtasi ir žemiškesnėmis temomis. Ypač apgailestauta, kad nei Panevėžio dailės galerija, nei Kraštotyros muziejus, nei jokia kita kultūros įstaiga neturi ir nieko nedaro, kad turėtų, miestiečiams ir jų svečiams rodytų ir nuolat papildytų vietos meno istoriją atspindinčią kolekciją. Tad dar vieno LDS Panevėžio skyriaus surengto tarptautinio vasaros plenero darbai taip pat išsivaikščios, ko gero, tik po pačių dailininkų dirbtuves ir privačių meno mėgėjų butus.
