Pasaulio muzikos festivaliu tampanti tradicinė sostinės vasaros šventė yra pažėrusi įvairių flamenko atmainų – nuo tradicinio iki modernaus „flamenco nuevo“, kuriam šiemet atstovavo garsus džiazo saksofonininkas ir fleitininkas Jorge Pardo su grupe.
Brolių Pinanų programa įkūnijo dar vieną įdomų - šiuolaikinio flamenko ir arabų muzikos - derinį. Tarsi iš tūkstantmečių glūdumos banguojantis jausmingas Curro balsas koncerte virpino klausytojų sielos stygas kaip arabiškos maldos.
„Flamenkui arabiškos šaknys yra labai svarbios. Tai Pietų Ispanijos muzika, o ten VII amžiuje viešpatavo arabai. Flamenkas gimė iš kultūrų mišinio, - pasakojo C.Pinana. – Manau, kiekvienas flamenko artistas – ar jis būtų muzikantas, dainininkas, ar šokėjas – turi rasti savo individualų braižą. Aš jo ieškau jungdamas flamenką su arabų muzika, kurią labai mėgstu“.
Flamenkas formavosi II-XI a., veikiamas bizantiškosios liturginės ir maurų muzikos. Šimtmečius šio meno tradicijos iš kartos kartai buvo perduodamos tiesiogiai mokytojų mokiniams - flamenko mokyklose nebuvo mokoma. Tik nuo XVIII amžiaus jį ėmė puoselėti profesionalūs atlikėjai.
2010-aisiais UNESCO pripažino flamenką žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevru. Šiandien ši muzika nepaprastai populiari visame pasaulyje – tai liudija kad ir flamenko projektų gausa Lietuvos scenose.
Rugsėjo 14-ąją sostinės Šv.Kotrynos bažnyčioje įvyks pirmasis Lietuvoje tarptautinis flamenko festivalis „Siento flamenco“.
