Iš Šiaulių kilusi ir bakalauro studijas Paryžiaus Bulonės konservatorijoje tęsianti Gabrielė Sližytė pernai baigė Nacionalinę M.K.Čiurlionio menų mokyklą, mokytojo Dainiaus Puodžiuko smuiko klasę.
„Mano svajonė visada buvo išvažiuoti į Paryžių, ten tobulintis, išmokti kitokio, vakarietiško požiūrio į muziką, kultūrą. Paryžius buvo ir yra kultūros sostinė, dar gyvuoja legenda apie Paryžių kaip menininkų miestą, čia visuomet traukia labai intensyvus kultūrinis gyvenimas ir aukščiausio lygio profesūra, akademijos“, - pasakojo Eltai G.Sližytė.
Smuikininkė sakė įveikusi labai didelį konkursą ir sunkius stojamuosius egzaminus į Bulonės konservatoriją. „Prancūzijoje jaučiama didelė konkurencija, nes prancūzai retai išvažiuoja studijuoti svetur, o stoja į savas aukštąsias mokyklas. Labai sunkūs buvo stojamieji muzikos teorijos egzaminai. Nors šiuo metu esu vienintelė lietuvė, studijuojanti Bulonės konservatorijoje, žinau, kad anksčiau čia yra studijavusių mano tėvynainių“, - prisiminė G.Sližytė.
Nors pirmieji studijų metai svetur smuikininkei buvę nelengvi, ji sako po truputį grįžtanti į Lietuvą - kol kas su koncertais, dalyvaudama Smuikininkų meistriškumo mokykloje Druskininkuose, kur ji tobulėjo nuo septynerių metų.
„Žinot, niekada nemaniau esanti kažkokia „išvažiavusi“ - būdama Europoje nejaučiu sienų, nes viskas šiame amžiuje yra atvira. Gali būti visur tuo pačiu metu, tik svarbu jaustis lietuve ir nepamiršti supažindinti kitus žmones su mūsų kultūra. Nors mokausi Paryžiuje, mielai grįžtu į Lietuvą - mano namus ir čia koncertuoju, taip pat bendradarbiauju su Lietuvos kultūrine spauda, rašau apie kultūros įvykius Paryžiuje“, - sakė pašnekovė.
Nors studijos dar tik įsibėgėja, G.Sližytė jau pagalvojanti, ką veiksianti baigusi studijas. „Smuikininkui atsiranda daug galimybių - dirbti su orkestru, kamerinė muzika, solo atlikėjo karjera, pedagogika. Daugelis atlikėjų daro maždaug visko po truputį, nedaugelis pasirenka kurią nors vieną veiklos sferą. Smuikas - dėkinga specialybė, nes labai įvairiapusė, nors prie širdies glaudžiamas smuikas kartais tą širdį ir drasko...“ - šypsosi G.Sližytė. Jauniesiems smuikininkams ji linki pakovoti už savo svajones ir nebijoti siekti, ko labai norisi.
Paryžiuje studijuojantys lietuvių muzikai neslepia, kad pragyvenimas šioje sostinėje yra labai brangus, tenka nuolat skaičiuoti ir taupyti, o aukšti profesinių studijų reikalavimai verčia labai iš anksto planuoti solinius koncertus ir gastroles.
Magistrantūros studijas Paryžiaus nacionalinėje muzikos ir baleto akademijoje įpusėjusi smuikininkė Dalia Kuznecovaitė puikiai žino, kaip nelengva derinti mokslus su tolimomis koncertinėmis kelionėmis - per šį pusmetį jos smuikas skambėjo Meksikoje, o Kinijoje surengti net aštuoni koncertai skirtinguose miestuose. „Grojau ir Vokietijoje, su Eseno filharmonijos orkestru, po to - Norvegijoje su Ermitažo orkestru, tuomet vėl vykau į Meksiką ir ten buvau konkurso vertinimo komisijos narė - tai, beje, nauja patirtis mano gyvenime. Toliau ruošiausi Vilniaus festivaliui, kuriame surengėme rečitalį kartu su pianistu Petru Geniušu. Taigi pirmieji metai Paryžiuje buvo labai įvairūs, teko daug kartų išvykti ir grįžti, o dar ir spėti padaryti tai, ko reikalauja mokslai“, - pasakojo D.Kuznecovaitė Eltos korespondentei.
Smuikininkė sako labai norėjusi pamatyti bent dalelę turtingo kultūrinio Paryžiaus gyvenimo - visa tai ir suradusi. „Nors Vilnius labai gražus miestas ir jame daug visko, atsiverti afišas Paryžiuje ir matai, kad čia groja geriausi pasaulio atlikėjai. Tiesa, koncertų bilietų kainos didžiulės, todėl tenka gaudyti nuolaidas jaunimui“, - atviravo D.Kuznecovaitė.
Smuikininkės šįmet dar laukia penkiolikos koncertų turnė Vokietijoje su Kijevo filharmonijos simfoniniu orkestru, o kitą pavasarį - Ukrainoje. Kitąmet teks parengti ir didelę studijų baigiamųjų egzaminų programą. „O tuomet ieškosiu pastovesnės darbo vietos, nes Paryžiuje labai brangu gyventi. Kadangi šįmet turėjau daug koncertų, tai dar pragyvenau, bet iš tiesų labai sudėtinga, reikia uždirbti daug pinigų“, - sako nemažos koncertinės patirties sukaupusi 24 metų smuikininkė.
Šįmet Hamburge D.Kuznecovaitė pelnė teisę groti vienam fondui priklausančiu senoviniu 1725 metų italų meistro smuiku, o netrukus turėtų sulaukti ir prieš metus pelnytos kompozitorės, pedagogės Nadios Nadia Boulanger premijos-stipendijos. Beje, lietuvaitė tapo viena iš trijų šios prestižinės premijos laimėtojų.
D.Kuznecovaitė šįmet pirmą kartą paragavo ir Lietuvos muzikų rėmimo fondo rengiamos jaunųjų smuikininkų meistriškumo mokyklos Druskininkuose konsultantės duonos - be atvangos po dvylika valandų per dieną ji dirbo su keliolika moksleivių iš įvairių Lietuvos muzikos mokyklų.
„Pedagogika man labai patinka - dar studijuodama Vokietijoje įgijau pedagoginį išsilavinimą, turėjau nemažai mokinių. Anksčiau maniau, kad nenorėsiu dėstyti, nes mačiau, kaip mano mama (smuiko mokytoja ekspertė Gintvilė Vitėnaitė. - ELTA) dirba su vaikais, kiek reikia kantrybės, bet kai pradėjau mokyti, pajutau, kad mane mokymas labai traukia, tai labai įdomus kūrybinis procesas ir nuolatinė pastanga, kad vaikai neprarastų noro muzikuoti“, - prisipažino smuikininkė, po užsiėmimų sulaukusi savo konsultuotų moksleivių dėkingumo žodžių.
2014 m. pavasarį D.Kuznecovaitė planuoja koncertuoti Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje ir su Paryžiuje irgi studijuojančiu baltarusių violončelininku atlikti Johanneso Brahmso dvigubą koncertą.
