Zalcburge nieko nenutiko dėl to, kad vokiečių menininkas Markus Luepertzas aikštėje „Ursulinenplatz” užkėlė ant akmeninio cokolio beveik trijų metrų Wolfgango Amadeaus Mozarto skulptūrą, kuri genijų primena tik iš peruko ir kaktos. M.Luepertzo groteskiškų formų, raumeninga bronzinė figūra – nenusakomas vyriškumo ir moteriškumo hibridas. Tai nei istorinis W.A.Mozarto portretas, nei alegorija.
Skambėjo ir lietuvio kūrinys
Per pastarąjį dešimtmetį po Zalcburgo miesto aikštes ir skverus pasklido 12 žymių pasaulio menininkų skulptūrų ir instaliacijų – Zalcburgo fondas sumanė beveides miesto erdves pažymėti šiuolaikiškais akcentais ir joms suteikti ypatingą aurą. M.Luepertzo kūrinys „Mozart – eine Hommage” – vienas jų.
Pasak Zalcburgo fondo meno vadovo Walterio Smerlingo, iš pradžių idėja atrodė neįmanoma – gyventojai priešinosi. Bet susierzinimas greitai buvo įveiktas – mieste atsirado vienas žymiausių tarptautinės reikšmės skulptūrų parkų po atviru dangumi.
Šią vasarą fondas pratęsė eksperimentą su Zalcburgo festivaliu – įvairių šalių kompozitoriams užsakė sukurti šiems šiuolaikinės dailės darbams muziką.
Rugpjūčio 24 dieną Mozarteumo didžiojoje salėje Berlyno filharmonijos muzikantų ansamblis „Scharoun” pristatė visas 12 kompozicijų gausiai susirinkusiai publikai. Ansambliui dirigavo Matthias Pintscheris, dainavo sopranas Mojca Erdmann ir baritonas Dietrichas Henschellis.
Koncerte nuskambėjo ir 40 metų Vykinto Baltako kūrinys „Eselsbruecke”.
Lydėjo ovacijos ir šūksniai
Daugiau nei tris valandas trukęs koncertas neprailgo: kiekvieną kūrinį lydėjo nuoširdžios publikos ovacijos, o po renginio griaudėjo šūksniai „bravo!”. Prieš kompozicijas buvo rodomi vaizdo klipai, supažindinę su kūrinius įkvėpusiais vaizduojamojo meno darbais.
Liko tik stebėtis, kaip taikliai kai kurie kompozitoriai užčiuopė dailininkų idėją ir plastinės kalbos savitumą. Tai buvo šiuolaikinio meno triumfo valanda: kompozitoriai talentu prilygo šiuolaikinio meno kūrėjams.
Be to, intrigavo menininkų braižo įvairovė, ansamblio „Scharoun” muzikantų meistriškumas ir tikėjimas savo misija. Sarkazmas, ironija, humoras, poezija. Kokių tik emocijų nekėlė „Scharoun” atliktos kompozicijos!
Vyravo rūsti nuotaika
V.Baltakas parašė kūrinį austrės Brigitte Kowanz instaliacijai „Beyond Recall” (apytikslis vertimas – „To negalima užmiršti”. Taip buvo pavadintas ir visas ansamblio „Scharoun” parengtas projektas).
Šią instaliaciją sudaro keturi kubai Zalcburgo valstybinio tilto (Staatsbruecke) kampuose: trys stikliniai su neoniniais įrašais autorės braižu viduje ir vienas veidrodinis.
Ant pastarojo švyti – vakarais ypač ryškiai – užrašas iš tilto atminimo lentos anglų ir vokiečių kalbomis: „Karo belaisviams, kurie 1941–1945 m. prievarta aukodamiesi statė šį tiltą, atminti.”
B.Kowanz instaliacija tokia pat trapi, beveik nepastebima, kaip ir miražu tapęs jos įamžintas skaudus faktas. Kas jį prisimena klaidžiodamas tarp prašmatnių parduotuvių ir didingų pastatų, kuriuos atspindi instaliacijos kubai?
V.Baltako kūrinys – taip pat apie praeities ir dabarties akistatą. Autorius įpynė į jį šventiškų intonacijų, bet muzikoje vyravo rūsti nuotaika.
„Energingas ir ironiškas V.Baltako kūrinys – pavyzdys, kiek daug galimybių teikia dviejų menų sąveika, – „Lietuvos rytui” po koncerto sakė projekto kuratorius ir sumanytojas Berndas Dinteris. – Džiaugiuosi, kad Vykintas sutiko dalyvauti projekte. Jis yra svarbi šiuolaikinės muzikos figūra, o mums rūpėjo suburti įvairių kraštų kūrėjus ir parodyti, kokia muzika kuriama šiandien.”
Pasak B.Dinterio, tai pavyko pirmiausia dirigento ir kompozitoriaus M.Pintscherio dėka. Šis kūrėjas žinojo, ko galima tikėtis iš kiekvieno kompozitoriaus, nes gerai juos pažįsta.
Be to, jis ne tik domisi šiuolaikiniu menu ir jį kolekcionuoja, bet ir glaudžiai bendradarbiauja su daugeliu dailininkų kaip kompozitorius. Dauguma pastarojo dešimtmečio M.Pintscherio kūrinių yra įkvėpti šiuolaikinio meno.
Su šiuo kūrėju greitai galės susipažinti ir Lietuvos publika. V.Baltakas ketina pristatyti jo kūrybą ir jį patį Lietuvos ansamblių tinklo projektuose.
„Dailė ir muzika turi kur kas daugiau bendra, nei mums kartais atrodo. Muziką galima vizualizuoti, o plastines vizijas įgarsinti”, – įsitikinęs M.Pintscheris.
Sudomino Niujorko muziejų
Projekto „Beyond Recall” rengėjai neslėpė, kad publikos susidomėjimas koncertu smarkiai pranoko jų lūkesčius.
„Kai atsirado projekto idėja, geriausiu atveju tikėjomės parduoti 300 bilietų. Pardavėme 1300, o kiek dar liko stovėti už durų”, – džiaugėsi B.Dinteris.
Kuratorius atskleidė, kad jau sulaukta pasiūlymo kitais metais pristatyti „Beyond Recall” Niujorko moderniojo meno muziejuje MoMA. Ten visus 12 kūrinių atliks Niujorko filharmonijos orkestro muzikantai.
Vaisinga menų sąveika
Muzikos istorijoje daugybė sėkmingo muzikų ir dailininkų bendradarbiavimo pavyzdžių. Labai artimi savo estetinėmis pažiūromis buvo A.Schoenbergas ir V.Kandinskis. Prancūzų kompozitoriaus E.Varese ankstyvosios kūrybos įkvėpimo šaltinis buvo dadaistų menas.
Praėjusio amžiaus 6-ajame dešimtmetyje amerikiečiai J.Cage’as ir M.Feldmanas bendradarbiavo su abstrakčiojo ekspresionizmo atstovais J.Pollocku, M.Rothko, B.Newmanu. Europoje gyvavo italų dailininko E.Vedovos ir kompozitoriaus L.Nono tandemas. Vieną pirmųjų pastarojo kūrinių su gyvąja elektronika įkvėpė E.Vedovos ciklas.
Vaisingos menų sąveikos pavyzdžiai driekiasi iki šių dienų. Vokiečių kompozitorius W.Rihmas bendradarbiauja su austrų dailininku K.Kocherscheidtu, M.Pintscheris – su A.Kieferiu, C.Twombly, kitais.
Šiandien populiaru konceptualiajam menui pasitelkti skambesį, kurti garsines instaliacijas ir skulptūras. Be skambesių neįsivaizduojamos korėjiečio Nam June Paiko videoskulptūros.
Meno pasaulyje nemažai asmenybių, kurių kūryboje susilieja meno kūrėjo ir kompozitoriaus patirtis. Lietuvoje tarp šių sričių itin sėkmingai laviruoja V.Tarasovas ir A.Bumšteinas. Šiuo požiūriu nereikėtų pamiršti ir M.K.Čiurlionio.
