Zalcburgo festivalio istorija rutuliojasi nuo 1920-ųjų. Šiemet jame buvo uždirbta net daugiau nei 2006-aisiais – rekordiniais Wolfgango Amadeaus Mozarto metais.
Šiųmetis festivalis buvo skirtas operos genijų Richardo Wagnerio ir Giuseppe Verdi 200-osioms gimimo metinėms.
Zalcburgas garsėja operomis – šiemet festivalis net pelnė Tarptautinį operos apdovanojimą kaip šio žanro flagmanas ir siekė pateisinti titulą kompozitoriams jubiliatams skirtais projektais. Jie sudarė operų programos pagrindą. Bet tai pavyko tik iš dalies.
„Don Karlas” nuvylė
Bene didžiausią ažiotažą kėlė G.Verdi opera „Don Karlas” su ryškiausiomis scenos žvaigždėmis Jonu Kaufmannu (Don Karlas), Anja Harteros (Elizabetė), Thomu Hampsonu (Rodrigas), Matti Salminenu (Filipas II). Tačiau ji pasirodė muziejiška ir nuobodi – lyg koks praėjusio amžiaus dinozauras.
Vokiečių teatro legenda Peteris Steinas šią vieną jausmingiausių G.Verdi operų perskaitė taip abejingai ir inertiškai, kad nežinodamas jos siužeto nesuprastum, kas pagrindinis herojus.
Garbusis režisierius, atsisakydamas interpretuoti kūrinį, leido publikai gėrėtis nuostabiu solistų dainavimu, bet kartu juos pačius paliko kapstytis Friedricho Schillerio politinio trilerio ir šeimos dramos peripetijose. Sunki užduotis: rodyta pirminė penkių veiksmų operos versija truko penkias valandas!
Spektaklių maratono pabaigoje išvargintas atrodė net psichologinės įtaigos meistras J.Kaufmannas, nuvylęs formaloka vaidyba.
P.Steino traktuote drįso suabejoti tik užsienio kritikai – austrų spauda išliaupsino spektaklį kaip taurų ir estetišką.
Publika į jį plūste plūdo: perpildė ne tik didžiąją salę šešis vakarus, bet ir Katedros aikštę, kurioje opera buvo transliuojama triskart. Atrodo, žmonės operoje pasiilgę paprastumo.
Šou tarp tikrų lėktuvų
Kad Zalcburge vyrauja operiniai eksperimentai, buvo matyti iš lauko transliacijų, priminusių daugelį geriausių festivalio ankstesnių metų projektų.
Šįmet specialiai ekranui sukurta W.A.Mozarto „Pagrobimo iš seralio” versija vėlgi pribloškė žiūrovus kūrėjų fantazija. Šiam festivalio ir „Servus TV” projektui buvo rengiamasi ištisus metus!
Zingšpylio režisieriai Adrianas Marthaleris ir Felixas Breisachas pasirinko dviejų vienas priešais kitą stovinčių lėktuvų angarų erdvę.
Maestro Hanso Grafo diriguojamas orkestras „Camerata Salzburg” griežė viename, o solistai blaškėsi kitame – po daugiau kaip dešimt vaidybos aikštelių, tarp lėktuvų.
Kad 14 tūkst. kvadratinių metrų plotas neatrodytų nykiai tuščias, į veiksmą buvo įtraukta ir publika, kuri baugščiai stebėjo jos akivaizdoje kuriamą televizijos šou.
Spektaklio siužetą galėjo sekti tik televizijos žiūrovai – jo dalyviai angare matė vyksmą kiekvienas iš savo regos taško, o muziką girdėjo pro ausines.
Operą filmavo 14 kamerų, techninį procesą koordinavo du šimtai žmonių.
Priminė lietuvių spektaklį
Kad reginys būtų patrauklesnis, pašos Selimo vaidmuo buvo patikėtas Austrijos kino žvaigždei Tobiui Moretti, lietuvių žinomam iš serialo „Komisaras Reksas”.
„Pagrobimas iš seralio” sukėlė ir lietuviškų asociacijų. Zingšpylio veiksmas rutuliojosi aukštosios mados pasaulyje, kaip „bohemiečių” operoje.
Kostiumus spektakliui sukūrė dizainerė Lena Hoschek, angare prieš fotoobjektyvus staipėsi tikros manekenės, darbavosi realūs plaukų stilistai, driekėsi 28 metrų podiumo juosta.
T.Moretti įkūnijo madų imperijos magnatą, pagrobusį Konstancą (Desiree Rancatore) kaip savo mūzą. Haremą atstojo siuvėjos, Belmontė (Javieras Camarena) tapo parfumerininku, Blondchen (Rebecca Nelsen) – stiliste, Osminas (Kurtas Rydlis) – apsaugininku. Lėktuvai vaizdavo magnato kolekciją.
Viskas logiška, bet operos kadrai dvelkė dirbtinumu. Sutrikusi publika, vos prisiartinus artistams, spūdindavo šalin, kad nepatektų į kadrą, arba nejaukiai gūždavosi prieš kamerą.
Zalcburgo festivalis dar 6-ajame dešimtmetyje atsigręžė į televizijos muzikinį teatrą, net buvo įsteigęs Televizijos operos prizą, teiktą kas trejus metus iki 1983-iųjų.
Specialiai Zalcburgo festivaliui buvo kuriamos televizijos operos, kartu su konkursais rengiami kongresai medijų muzikinio teatro temomis.
Vis dėlto originalias idėjas įgyvendinti Zalcburge nėra paprasta – tam turi besąlygiškai pritarti festivalio kuratoriumas. Renginio vadovas Alexanderis Pereira prisipažino, kad jau yra išsekintas kovų su šia instancija ir po kito festivalio, pora metų anksčiau, nei planuota, atsisveikinsiąs su švente.
Kilo į kovą dėl teisybės
Po Herberto von Karajano sėkmingiausiai dirbusiam A.Pereirai šiemet teko kovoti ir per visą festivalį. Mat viešais kaltinimais jį užpylė operos „Falstafas” solistė, judėjimo „Už sąžiningą meną” steigėja Elisabeth Kulmans. Remdamasi karčia savo bei kolegų patirtimi ji stojo į principingą kovą už menininkų socialines teises.
A.Pereirai spaudos konferencijose teko teisintis, kodėl festivalio artistams nemokama už repeticijas, kodėl jie verčiami dirbti baisiomis sąlygomis.
Prie šių kaltinimų prisidėjo ir žinomos solistės Edita Gruberova ir Laura Aikin.
Amoralus elgesys su kūrėjais
Ištisos savaitės tarp dulkių, purvo, pelėsių, dirbtinio rūko, premjerose – išsekimas ir negalavimai. Tokį Zalcburgo festivalio paveikslą piešė šiuolaikinės operos „Gaveinas” („Gwain”) žvaigždė L.Aikin. O repetuodami „Falstafą” solistai, anot E.Kulmans, septynias savaites turėjo gyventi savo lėšomis, po to per penkias dienas padainuoti keturiuose spektakliuose.
E.Kulmans prabilo apie tai viešai skatindama ir kolegas sukilti prieš išnaudojimą.
Prieš kelis mėnesius ji tinkle „Facebook” atidarė profilį „Liūdniausi ir gėdingiausi menininkų honorarai bei perklausų potyriai” ir jau sulaukė tūkstančių pranešimų apie amoralų elgesį su menininkais.
Sąjūdis plečiasi ir rugsėjį turėtų išvirsti į menininkų kovos už socialines teises sąjungą.
„Darbo Zalcburge neatsisakiau dėl kolegų, kad jiems padėčiau. Aš stengiuosi ir kurdama atstovauti judėjimui „Už sąžiningą meną”. Zalcburge man tai puikiai pavyko. Šis vienas žymiausių pasaulio festivalių turėtų būti pavyzdys kitiems. Bet taip nėra”, – kalbėjo E.Kulmans.
Zalcburgo festivalis skaičių kalba
Šįmet 280 Zalcburgo festivalio renginių apsilankė per 286 tūkst. klausytojų. 39 nemokamas operų ir koncertų transliacijas Katedros aikštėje stebėjo apie 75 tūkst. žmonių. Visi viešbučiai 20 km spinduliu nuo Zalcburgo buvo pripildyti.
Festivalis surengė tris labdaros projektus: 95 tūkst. eurų (327 tūkst. litų) skyrė potvynių padariniams likviduoti, 70 tūkst. eurų (241 tūkst. litų) – humanitarinei pagalbai Sirijoje, apie 60 tūkst. eurų (207 tūkst. litų) – Bosnijai ir Hercegovinai.
Šventės biudžetą sudarė 64 mln. eurų (220 mln. litų). Iš jų valstybė festivaliui skyrė 5,4 mln. eurų (18 mln. litų), o į jos iždą mokesčiais sugrįš 7,5 mln. eurų (25 mln. litų).
