Apipjaustytas iš kraštų
Nors L.Cranacho paveikslas šiek tiek apipjaustytas iš kraštų, o XIX a. nuo medžio lentų (jas atsargiai suploninus) perkeltas ant drobės, tačiau didelių rūpesčių restauratoriams jis niekada nekėlė.
Į Vilnių paveikslas dar vasaros pradžioje atkeliavo specialiame Ermitažo muziejaus automobilyje, kuriame nuolatos palaikomas specialus mikroklimatas. Lietuvos dailės muziejaus duomenimis, ruošiant draudimo dokumentus paveikslas buvo įvertintas daugiau nei dviejų milijonų eurų suma (maždaug 7 mln. litų). Pasak Dailės muziejaus direktoriaus Romualdo Budrio, tikroji vokiečių meistro šedevro vertė – gerokai didesnė.
Kad L.Cranacho brandžiojo periodo kūriniai – ypač vertingi, liudija ir faktas, jog prieš trejetą metų Paryžiaus Luvro muziejus buvo paskelbęs specialią lėšų rinkimo akciją siekdamas įsigyti L.Cranacho paveikslą „Trys gracijos”, kuris kainavo 4 milijonus eurų (14 mln. litų).
Nupirktas Prūsijos karaliui
Kaip vokiečių tapytojo šedevras pateko į Rusijos muziejų?
Pasirodo, jo atsiradimo Ermitaže istorija susijusi ir su to meto Europos politinėmis peripetijomis. 1764 metais paveikslą kartu su kitais žymių Europos menininkų darbais įsigijo tuo metu dar visai jaunutė ir tik antrus metus Rusiją valdanti imperatorienė Jekaterina II. Valdovei taip patiko šis vokiečių tapytojo kūrinys, kad juo papuošė savo apartamentus.
Įspūdingą dailės kolekciją Jekaterinai II pasiūlė Berlyne gyvenantis Prūsijos komersantas Johannas Ernstas Gotzkowsky, kuris tokiu būdu norėjo padengti savo skolą Rusijos iždui.
1755 m. prekybininkas buvo gavęs Prūsijos karaliaus Frydrycho II nurodymą suformuoti jam senųjų meistrų tapybos kolekciją. Per savo agentus visoje Europoje J.E.Gotzkowsky supirko daugiau nei 300 žymiausių dailininkų drobių. Tačiau dėl pablogėjusios Prūsijos finansinės padėties karalius iš jo nupirko vos keletą paveikslų.
Rusijos imperatorienei pasitaikė puiki proga pasisavinti jos politiniam priešininkui skirtus kūrinius ir kartu pademonstruoti finansinį Rusijos pajėgumą. 1764 metais į Sankt Peterburgą atvežti 225 šios išskirtinės kolekcijos kūriniai.
Paveikslų būta Lietuvoje
Mintis pasiskolinti L.Cranacho šedevrą iš Ermitažo kilo Dailės muziejaus direktoriui R.Budriui. Lietuvos muziejuose yra nedaug vertingų XVI a. tapybos kūrinių. Tiesa, istorijos šaltiniai liudija, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais didikų dvaruose būta ir garsiausių Europos tapytojų kūrinių.
„Yra žinoma, kad L.Cranacho paveikslų turėjo Radvilos. Jų būta ir LDK valdovų rūmuose Vilniuje. Šiandien vienintelis Telšių „Alkos” muziejus turi „Trijų karalių pagarbinimą”, kuris laikomas L.Cranacho vyresniojo dirbtuvių darbu. Kiek atsimenu, jis į muziejų pateko iš kažkurio grafų Platerių dvaro. Tiesa, atidžiau įsižiūrėjus akivaizdu, kad jo kūrėjo meistriškumas nesiekia tokio garsaus meistro lygio”, – sakė parodos kuratorė menotyrininkė Dalia Tarandaitė.
Moteriško grožio etalonas
Iš Ermitažo atvežtas L.Cranacho paveikslas net ir rimčiausius meno žinovus žavi meistriškumu, virtuozo ranka nubrėžta kiekviena linija ir potėpiu.
Paveiksle „Madona su Kūdikiu po obelimi” L.Cranachas perteikė tą moters grožio idealą, kuris išryškėjo XVI a. 3-iojo dešimtmečio kūryboje ir tapo lengvai atpažįstamu jo stiliaus ženklu. Švč.Mergelė Marija – auksaplaukė, ovalaus veido, smulkaus smakro, mažų lūpų, migdolinių kiek primerktų akių.
„Verta atidžiau įsižiūrėti į dailininko pamėgtų baltų peršviečiamų draperijų vaizdavimą, auksinių Marijos garbanų piešinį. Kruopšti ir detali tapysena netrukdo vaizdo monumentalumui, o prabangus raudonos, auksinės geltonos ir smaragdinės žalios spalvų derinys kuria džiugią, pakilią nuotaiką”, – kalbėjo D.Tarandaitė.
