Kad kolektyvas būtų užimtas, teatro vadovybė pritars savarankiškiems aktorių darbams. Artimiausioje ateityje laukiama dviejų tokių.
Kviestinių režisierių trupė sulauks tik po Naujųjų metų, o iki tol versis savo pajėgomis. Iki Naujųjų metų numatytos keturios premjeros ir teatro pastato šimto metų jubiliejaus šventė.
Spektaklio kūrėjai vaikams nepataikauja Pirmoji Rusų dramos teatro premjera – jau šį savaitgalį, rugsėjo 15-ąją. Tai spektaklis vaikams „Junas ir Sofus, arba Auksinis riteris“. Šio spektaklio herojai tie patys, kaip ir „Auksinį scenos kryžių“ pernai pelniusio spektaklio „Stebuklingoji kreidelė“, tačiau temos kitos. Šaunieji Junas ir Sofus jau šiek tiek ūgtelėję, jie ima svajoti apie savo ateitį, „matuotis“ įvairias profesijas, mąstyti, kas aš esu, kas būsiu, kaip gyvensiu. Žinoma, norisi būti pasaulinėmis garsenybėmis! O tai ne taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio: juk norint išleisti protingą knygą, reikia pirmiausia priversti raides stovėti tiesiai ir taisyklingai, norint tapti garsiu poetu, reikia būti nelaimingam, antraip nebus apie ką rašyti, o išrasti garvežį, kuris skirtųsi nuo visų kitų garvežių, irgi ne juokai – garvežys juk jau išrastas.
Spektaklį pagal norvegų rašytojos Zinken Hopp kūrinį režisavo Olga Lapina, scenografiją sukūrė Marijus Jacovskis, muzikinis vadovas – Artiomas Tulčinskis.
Aktoriai jaunuosius žiūrovus ir jų tėvus šįkart kvies tiesiai į sceną . Spektaklyje skambės tik gyva muzika - saksofonas, klavišiniai bei vokalinė perkusija, dramos aktoriai irgi dainuos gyvai. Melodijos audinyje klausytojai išgirs gerai pažįstamų motyvų nuo Ennio Morricone iki Michaelo Jacksono kūrinių. Spektaklio motyvas – kelionė garvežiu: smagiai dardėdami traukiniu ir mostaguodami į rankas netikėtai patekusia burtininkės burtų lazdele, berniukai atsiduria netikėčiausiose vietose, o mąstydami, kaip išgarsėti, įkuria klestintį turizmo verslą miegančios princesės pilyje. Kaip kelionę per šalis ir epochas pavyko vizualizuoti scenografui M.Jacovskiui?
„Galvojome apie senovinį garvežį, raudoną, rūkstantį, kuris turi pavirsti į viduramžių pilį su sargyba, princesėmis, ir... padarėme baltą kubą. Nutarėme nepataikauti vaikiškam suvokimui ir bandyti ugdyti abstraktų mąstymą“, - vieną spektaklio detalių atskleidė dailininkas M.Jacovskis.
Susitiks A.Puškinas ir S.Prokofjevas
Bene labiausiai intriguojanti Rusų dramos teatro naujiena - netradicinis „Eugenijaus Onegino“ pastatymas, kurio premjera numatyta gruodžio 13-ąją. Garsusis rusų romantiko Aleksandro Puškino kūrinys suskambės teatro scenai neįprasta Sergejaus Prokofjevo muzika. Šį kūrinį kompozitorius specialiai parašė garsiojo rašytojo šimtosioms mirties metinėms paminėti, tačiau sovietinei cenzūrai užkirtus kelią, scenos jis nepasiekė.
Šiemet, minint S.Prokofjevo mirties 60-ąsias metines, kompozitoriaus „Eugenijui Oneginui“ parašyta muzika ir A.Puškino romanas Lietuvos rusų dramos teatro scenoje išvien skambės pirmą kartą Europoje.
Spektaklyje aktoriams bus patikėtas ne tik eiliuotas kūrinys, choro partijos, bet ir šokiai su baleto profesionalais – Baltijos baleto grupės šokėjais, vadovaujamais choreografės Marijos Simonos Šimulynaitės.
„Tai rimtas kūrinys, reikalaujantis paieškos. Kadangi jis dar tik pakeliui į sceną, nesinori per anksti fantazuoti. Jis bus atliktas ne visai taip, kaip norėjau, – ne su gyvu orkestru, nes finansiškai to nebūtume pakėlę, todėl daug kas keičiasi. Bet statyti tokį kūrinį be galo atsakinga ir įdomu”, – sakė režisierius J.Vaitkus.
Beje, vaidinti Eugenijų Oneginą J.Vaitkus kvies savo seną pažįstamą ukrainiečių aktorių, dabar gyvenantį Kanadoje, Grigorijų Gladijų. Žinoma, šį vaidmenį ruoš ir vietos aktorius ar aktoriai.
Dar pora naujienų mažiems ir dideliems
Spalio 17-ąją įvyks aktoriaus Vladimiro Serovo režisuoto kūrinio „Žvirblio lizdas“ premjera. Spektaklyje, skambant gyvai muzikai ir aktorei Rasai Rapalytei atliekant milijonus sužavėjusias Edith Piaf dainas, publika išvys neįprastą pasakojimą. Jo centre – moteris, garsiosios dainininkės istoriją pirmuoju asmeniu pasakojanti savo psichiatrui, kuriuo nejučia tampa ir patys žiūrovai.
O dar vienas spektaklis vaikams žada naujovių ir žiūrovams, ir aktoriams. Inscenizuodami italų rašytojo Gianni Rodari pasaką „Ledų rūmai“, artistai pasitelks lėles. Dramos aktoriams tai nauja patirtis, todėl spektaklį kurianti lėlių teatro režisierė ir aktorė iš Baltarusijos Margarita Sasim pradėjo nuo kelias savaites trukusių mokymų. Mažiausiems, trejų-dešimties metų žiūrovams skirtas spektaklis bus rodomas ne teatro salėje, kaip įprasta, o keliaus po vaikų darželius bei lopšelius.
Teatro pastatui – 100 metų
Spalio 21-25 dienomis teatras minės savo pastato šimto metų jubiliejų. Jono Basanavičiaus gatvės tryliktuoju numeriu pažymėtame name pastarąjį amžių buvo įsikūręs ne vienas teatras, o 1917 m. čia įvyko Lietuvių konferencija, išrinkusi Lietuvos Tarybą šalies nepriklausomybei pasiekti.
Svarbiausius pastato istorijos momentus teatras primins savaitę truksiančioje šventėje. Kiekvieną vakarą žiūrovus kvies čia kadaise dirbusių teatrų spektakliai, tarp kurių – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto, Lietuvos nacionalinio dramos, Vilniaus jaunimo teatro.
Lenkų dramos laikotarpį primins Arnoldo Szyfmano lenkų teatras, atvyksiantis iš Varšuvos. Dar vieną lenkišką vaidinimą – Hieronimo Morsztyno „Lelijas“, kuriomis buvo atidarytas šis teatras, rengia saviveiklinis Vilniaus lenkų teatras.
Šventę baigs šiemet keturis „Auksinius scenos kryžius“ pelnęs Lietuvos rusų dramos teatro spektaklis „Eglutė pas Ivanovus“.
Scenoje – nauji veidai
Šiemet teatro trupę papildys šeši jauni aktoriai, šiemet baigę studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje profesoriaus J.Vaitkaus kurse. Tai – Edita Gončarova, Jevgenija Karpikova, Jekaterina Makarova, Telmanas Ragimovas, Aleksandras Špilevojus ir Juliana Volodko. Dar studijuodami šio teatro scenoje jie suvaidino ne vieną spektaklį, tačiau, teatro vadovo teigimu, jaunuolių laukia nelengvas išmėginimų metas. „Tai bus išbandymas skurdu ir kūryba: kurie iš jaunųjų aktorių išbandymų laiką ištvers, tie ir suras savo vietą tiek teatro gyvenime, tiek žiūrovų širdyse. To jiems labiausiai ir linkiu. Manau, kad nauji veidai visuomet sukelia smalsumą ir pažadina viltį”, – sakė J.Vaitkus.
O pavasarį publiką turėtų pasiekti Williamo Shakespeare‘o „Karalius Lyras“, „Demetrius-Borisas Godunovas“ pagal Friedrichą Schillerį ir A.Puškiną, Michailo Bulgakovo „Zoikos butas“ ir Valerijaus Briusovo „Ugninis angelas“.
