Ką pavyko aptikti suniokotuose Sapiegų rūmuose, kurie laikomi vienu išskirtiniausių brandžiojo baroko stiliaus architektūros paminklų Lietuvoje?
Susipažinti su tyrimų ir archeologinių darbų rezultatais atstatomuose rūmuose vakar buvo susirinkę kelios dešimtys įvairių valstybės institucijų atstovų.
Šiuos rūmus XVII a. pabaigoje įsigijęs Lietuvos didysis etmonas Kazimieras Jonas Sapiega buvo pavertęs ištaiginga vasaros rezidencija.
Anksčiau rūmai ėjo per turtingų didikų rankas. Manoma, kad K.J.Sapiega buvo penktasis jų šeimininkas.
„Tai, ką šiuose rūmuose aptikome, pranoko visus lūkesčius.
Radome ne tiktai unikalią šildymo sistemą, bet ir išlikusių tapybos, puošybos elementų, kurie mums padės atkurti autentiškesnį šio išskirtinio statinio vaizdą”, – vakar džiaugėsi tyrimų koncepcijos autorius ir vadovas Evaldas Purlys.
Šis archeologas daugiau kaip metus faktiškai ir gyvena rūmų teritorijoje esančiame statybininkų vagonėlyje.
E.Purlys parodė atkastą senąjį rūmų rūsių grindinį, pagrindinio įėjimo ir vidaus laiptus, unikalius langų puošybos elementus, dar ikisapieginės krosnies likučius. Tyrėjams pavyko rasti net veikusią tualetų sistemą.
Dabar baroko šedevrą naujam gyvenimui prikelti norintiems tyrėjams labiausiai skauda galvą, ką išsaugoti: ar rūmų elementus, kurie išliko nuo laikų, kai čia šeimininkavo K.J.Sapiegos pirmtakai, ar vėlesnius, kai juos patobulino etmono pakviesti architektai iš Italijos?
Kol kas neapsisprendžiama, kas turėtų valdyti šį išskirtinį architektūros paminklą ir kokioms reikmėms jis labiausiai tiktų.
„Mano tėvas (garsus dailėtyrininkas ir istorikas Vladas Drėma. – Red.) buvo įsitikinęs, kad Prezidentūra turėjo įsikurti būtent čia”, – svarstė G.Drėmaitė. Pasak jos, rūmus derėtų perduoti arba Vyriausybei, arba Prezidentūrai.
Šalies valdžia dar nėra nutarusi, kam pritaikyti atstatomus Sapiegų rūmus.
Kol tai nenuspręsta, negalima rengti ir projektų tolesnių darbų finansavimui gauti.
Nuo 2012 metų pradžios iki šių metų rudens atlikti darbai buvo finansuojami Europos Sąjungos lėšomis.
Išleista apie 8 mln. litų. Reikėtų dar daugiau nei 40 mln. litų, kad rūmai būtų visiškai atstatyti ir sutvarkyta jų aplinka.
