Nuo 2004 m., kai įvyko pirmasis festivalis, rengėjai iki šiol orientuojasi į kitokį teatrą – nepatogų, dažnai provokuojantį, nebijantį eksperimentuoti. Kaip teigia rengėjai, juos domina ne teatras-muziejus, bet atviras supančiai aplinkai teatras.
„Ir šiemetinis festivalis pristato iššūkius metantį šiuolaikinį Europos ir pasaulio teatrą. Festivalis nesusisaisto vienos kartos kūrėjais, konkrečia estetika ar žanrais. Primetamų ribų įveikimas, naujos eksperimentinės strategijos, kultūrinės sąveikos, impulsai, jautrumas pokyčiams – visa tai yra festivalio veiklos lauko orientyrai“, – sakė Audra Žukaitytė, Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ meno vadovė.
Greta gyvenantys perai giuntai
Šių metų „Sirenų“ programoje daugiausia dėmesio skiriama naujoms klasikinių kūrinių interpretacijoms ir naujam požiūriui į istorinius tekstus bei kasdieniais įvykiais tapusią fantasmagoriją. Užsienio programoje spektaklius parodys 5 trupės iš Norvegijos, Gruzijos, Italijos, Latvijos ir Didžiosios Britanijos.
Festivalyje spektaklius pristatantys režisieriai imasi pripažintos ir, atrodytų, nepajudinamos klasikos. „Sirenos“ prasidės Oslo nacionaliniame dramos teatre Oskaro Koršunovo režisuotu ambicingu „Peru Giuntu“ pagal Henriko Ibseno pjesę.
„Ir šiandien gatvėse sutinkame daug perų giuntų – egocentriškų pagyrūnų, avantiūristų, bet mažai solveigų, kurios besąlygiškai mylėtų, kantriai lauktų ir aukotų gyvenimą dėl kito žmogaus”, – sako O.Koršunovas, spektaklio režisierius ir Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos” meno tarybos pirmininkas.
Šiemet O.Koršunovas pelnė prestižinį Norvegijos teatro apdovanojimą „Heda“ kaip geriausias metų režisierius. Koršunoviška interpretacija apie maištingą asmenybę, pasiklydusią savyje ir pasaulyje, trokštančią tikros meilės, bet sykiu ir bėgančią nuo jos, panardina į košmariško tempo ir dėmesį prikaustančio veiksmo sūkurį. Pasak „Hedos“ apdovanojimą įteikusios komisijos, „...laureatas, pasitelkdamas vis išdygstančius antiherojiškus demonus, kupinus neįtikėtino polėkio ir nuolatos pulsuojančios ekspresijos“, spektaklyje iš esmės kvestionuoja finalinę jo sceną: kaip viskas įvyko ir kodėl būtent taip?
Klasikos atgarsiai Sicilijos gatvėse ar diktatūros šešėlyje
Jaunesniosios kartos gruzinų teatro pažiba Davidas Doiašvilis pristatys modernią Williamo Shakespeare’o tragedijos „Makbetas“ versiją. Fantasmagoriškoje interpretacijoje Makbetų šeima virsta savotiškais despotiško režimo išprovokuotais Bonnie ir Clyde’u, kurie maištauja, bet galiausiai patys tampa režimo įkaitais. Spektaklis jau apkeliavo ne vieną tarptautinį festivalį, laimėjo daugybę apdovanojimų.
Režisierius, pasikliaujantis chrestomatiniu W.Shakespeare’o tekstu, klasikoje įžvelgia ir šiandieninio žmogaus nesenos praeities klaidas, kurias siekia priminti, kad jos nesikartotų. D.Doiašvilis teigia, jog jo „Makbetas“, be viso kito, atspindi ne tik netolimus Gruzijos įvykius, tačiau ir „visai nesenus momentus, kankinusius Lietuvą. Tai bet kuriai priespaudos ar diktatūros kamuojamai šaliai pritaikomas siužetas. Skiriasi tik išraiškos priemonės, bet struktūra visuomet išlieka ta pati“.
Pritaikyti klasikinės tragedijos struktūrą šiandieninės Sicilijos gatvių gyventojams ėmėsi ir šiuolaikinio italų teatro, kino ir operų žvaigždė Emma Dante, režisavusi ir „La Scala” teatro spektaklius. Ji su trupe „Sud Costa Occidentale“ pristatys Euripido įkvėptą aistringą spektaklį-koncertą „Medėjos link”. Eksperimentuoti linkusi menininkė tragišką istoriją perkėlė į karščiu alsuojančią Siciliją, o idėjų sėmėsi iš temperamentu trykštančių vietos šeimų gyvenimo.
Gyvos brolių Mancuso atliekamos muzikos palydimas pasirodymas stebina aktorių energija, gestų ir judesių plastika. Meilę keičia neapykanta, nevaldomą aistrą – keršto troškimas.
Režisierė teigia su savo kompanija tyrusi nepažintas Medėjos personažo teritorijas it salą: „Man Medėja yra kaip užsienio šalis. Iš pradžių nei aš, nei mano aktoriai nekalbame jos kalba. Todėl pavadinime ir yra žodis „link“. Jis nurodo kryptį, kur mes judėjome statydami spektaklį. Norėjau priartėti prie Medėjos įsibraudama į jos mitą. Tai labai sudėtingas personažas, toks paslaptingas, kad, rodės, svarbu ieškoti būdo apgyvendinti nepažintas jos teritorijas, prieiti atsargiai ir delikačiai, tarsi apiplaukiant.”
Lemtį nulemiantys žiūrovų balsai
Jauno latvių režisieriaus Valterio Sylio „Legionierius” kritikai pakrikštijo viena stipriausių patirčių šalies teatro pasaulyje. Spektaklis atsigręžia į neseną praeitį ir interaktyviai, dinamiškai, su humoru kvestionuoja Antrojo pasaulinio karo išprovokuotas traumas.
„Legionieriai“ atsigręžia į netolimos praeities faktą: 1954 metais 167 Baltijos legionieriai iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos sukėlė karštus Švedijos ir Sovietų Sąjungos debatus. Buvusių kareivių perdavimas sovietams gali pasmerkti šiuos žmones tremčiai ir mirčiai. Kokia bus Baltijos legionierių ateitis, Vilniuje spręs... spektaklio žiūrovai. Jie bus priversti atlikti teisėjų vaidmenį ir savo balsais nutarti, kas nutiks žmonėms, už kuriuos akimirką reikės būti atsakingiems.
Jauno latvių režisieriaus dėka istoriniai faktai „Legionierių“ scenoje tampa kaip niekada aktualumu karščiuojančiais klausimais, kuriuos du aktoriai nagrinėja ir sąmojingai, ir emocionaliai. Tai groteskiškas, gyvas, juodojo humoro ir juodosios politikos kupinas spektaklis, vaidinamas keliomis kalbomis.
Šventinis tigrinių lelijų fejerverkas
Festivalį vainikuos lietuvių numylėtiniai pašaipūnai „The Tiger Lillies“. Trečią kartą „Sirenose” viešėsiantys „Grammy” nominantai surengs koncertą, kuriame pinsis kandūs tekstai, muzikos žanrai bei melancholija. Klasikos liniją pratęs grupės spektaklis pagal anglų poeto klasiko Samuelio Tayloro Coleridge’o poemą „Eilės apie seną jūreivį”.
Pasakojimą apie jūreivį, klaidžiojantį jūrose todėl, kad nužudė albatrosą, lydės animacinės San Franciske apsistojusio fotografo Marko Holthuseno videoprojekcijos ir "tigeriška" juodojo kabareto muzikinė stilistika. M.Holthusenas yra dalyvavęs begalėje kūrybinių projektų, tarp kurių – vizualinio naratyvo kūrimas Rogerio Waterso operai „Ça ira“. Siedamas skaitmeninį išradingumą ir neribotą vaizduotę, M.Holthusenas kuria elegantiškos, tapybiškos atmosferos vaizdus, panaikinančius ribą tarp tikrovės ir iliuzijos.
„Menkesnius muzikantus M.Holthuseno kompiuteriu kurta įspūdinga scenografija būtų užgožusi. Ji panardina grupę tarp lūžtančių bangų, užkelia ant ugningų krosnių, muzikantai patenka į laivą ar į gyvatės nasrus. „The Tiger Lillies“ – užgožti? Tik ne šie veikėjai“, – apie nusikaltimo ir bausmės temas autentišku burleskos stiliumi nagrinėjantį spektaklį rašo kritikai.
„The Tiger Lillies“ lietuvių publikai ne tik pristatys naujausią savo spektaklį „Eilės apie seną jūreivį“, bet kitą dieną surengs koncertą, vainikuosiantį „Sirenų“ dešimtmetį.
Lietuviška programa – ir atvykstantiems užsienio kritikams
Šiemet į festivalį atvyks rekordinis užsienio svečių – teatro kritikų, vadybininkų, prodiuserių ir kultūros operatorių – skaičius. Jiems bus pristatyta spalvinga Lietuvos teatro panorama.
„Norime publikai parodyti šiais metais labiausiai įvertintus ir daugiausia polemikos kėlusius lietuviškus spektaklius, norime atkreipti svečių dėmesį į mūsų teatro sceną ir jos talentus“, – teigė Aušra Simanavičiūtė, Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos” lietuviškos programos koordinatorė.
Programoje – 11 spektaklių, iš kurių 3 premjeros: O.Koršunovo unikali ir intymi „Žuvėdra“, Yannos Ross spektaklis „Mūsų klasė“ apie Holokaustą ir Konstantino Bogomolovo „Mano tėvas – Agamemnonas“, įkvėptas Euripido kūrinių.
Taip pat bus parodyti Lietuvos ar užsienio kritikų bei prodiuserių dėmesio sulaukę Eimunto Nekrošiaus, Gintaro Varno, Jono Vaitkaus, Vido Bareikio, Rugilės Barzdžiukaitės, Pauliaus Ignatavičiaus darbai.
Rytinė edukacija ir vakariniai variantai
Rugsėjo 26–28 dienomis „Sirenose“ trečią kartą bus surengta tarptautinė jaunųjų teatro kritikų konferencija, siekianti suburti studentus ir jaunuosius teatro profesionalus iš įvairių šalių aptarti skirtingas idėjas, susijusias su teatro specifika. Pranešimus tema „politika(i) vs. teatras“ skaitys jaunieji teatro kritikai ir kitų mokslų specialistai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Lenkijos, Vokietijos, Rusijos, Gruzijos, Turkijos ir Čekijos.
„Sirenų“ klubas ne tik kvies po spektaklių pabendrauti su kūrėjais, bet ir aptarti festivalio reikšmę bei praeities liudijimus, jaunųjų teatro kūrėjų indėlį į festivalio programą, paanalizuoti rimtosios ir kontrkultūros apraiškas diskusijose "Menų spaustuvėje" (Šiltadaržio g. 6).
Žiūrovai bus kviečiami ir į nemokamus vakarinius renginius: kavinėje „7 Fridays“ (Pranciškonų g. 3) šiųmečiai "Auksinio scenos kryžiaus" laureatai aktorius Šarūnas Datenis ir dailininkas Antanas Dubra pristatys vakarinę spektaklio „Gaidelis – pinigautojas“ versiją, o Jaunimo teatre V.Bareikio pastatyto spektaklio „Kovos klubas“ gyvos muzikos atlikėjai grupė „Sheep Got Waxed“, šiemet taip pat nominuota "Auksiniam scenos kryžiui", suteiks galimybę išgirsti jų repertuarą.
Iššūkių nebijančios „Sirenos“ sostinėje vyks rugsėjo 26 – spalio 6 dienomis.
