Užutrakio dvare - tarptautinė rūmų interjerų paroda

Valgomasis, Gobelenų salė, Buduaras, Fumuaras, Grafo ir Mažasis kabinetai - visos šios erdvės, kurios kadaise atliko tiek reprezentacines, tiek gyvenamąsias funkcijas, atkurtos padedant Lenkijos muziejams. Naujai Užutrakio ekspozicijai dalį savo kolekcijų paskolino Vilanovo rūmų muziejus, Varšuvos nacionalinis muziejus, Krokuvos nacionalinis muziejus, Krokuvos miesto istorijos muziejus, Wojciecho Weisso muziejus, Palenkės muziejus Bialystoke ir Lancuto pilies muziejus. Baldų komplektai, paveikslai, laikrodžiai ir taikomosios dailės kūrinių kolekcijos iš šių muziejų suteikė galimybę sugrąžinti gyvenimą į namus, kurie buvo dešimtmečiams prarasti, o šiandien jau galime sakyti, kad jie yra vėl atrasti.

Seniau „Baltaisiais rūmais“ vadinti Tiškevičių namai įkurti ant aukšto Galvės ežero kranto. Tai buvo pagrindinė Juozapo Tiškevčiaus ordinacijos rezidencija, pastatyta 1896 - 1901 metais neoklasicizmo stiliumi, įkvėpimo semiantis iš Prancūzijos karališkosios rezidencijos "Petit Trianone" architektūrinių formų. Pagal tuometes mados tendencijas ir dėl savininko susižavėjimo prancūziška estetika, rūmai buvo apstatyti Liudviko XVI stiliaus baldų komplektais. Kartu su brangiomis paveikslų, gobelenų ir kitų daiktų kolekcijomis iš pirmo žvilgsnio jie sudarydavo muziejaus įspūdį. Dabar kuriama būtent tokia Užutrakio rūmų paskirtis.

Nors gautieji eksponatai nėra tokie stilistiškai vienodi kaip buvę istoriniai originalai, geriausių Lenkijos muziejų kolekcijų pagrindu vis dėlto pavyko sukurti interjerus, kurie harmoningai ir kokybiškai įsilieja į rūmų erdves. Antrasis rūmų aukštas, kuriame buvo privatūs grafų šeimos apartamentai, dabar skirtas laikinoms parodoms. Šiuo metu čia vieši vieno iškiliausių lenkų tapytojo W.Weisso darbų paroda.

Nuo 1997 metų Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija pradėjo darbus, kurie apsaugojo buvusią Tiškevičių dvaro sodybą nuo sunykimo, o prieš penkerius metus ją prikėlė naujam gyvenimui. Užutrakio rūmų ir parko atgaivinimas buvo finansuojama iš ES struktūrinių fondų, Lietuvos valstybės biudžeto ir Kultūros ministerijos išteklių bei Lenkijos Kultūros ir nacionalinio paveldo ir ministerijos lėšų, koordinuojamų Vilanovo rūmų muziejaus.