- Gal kiek plačiau apie tuos debiutus galėtumėte papasakoti?
- Visų pirma pradėsiu nuo to, kad pas mus debiutuoja kaimynas - greta su mūsų teatru esančio Kauno valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis režisierius Kęstutis Jakštas. Jam, pasirodo, taip pat labai įdomūs Čipolino nuotykiai, tai ir sutiko pas mus režisuoti spektaklį. Tai bus jo, kaip režisieriaus, debiutas lėlių teatre.
Žiūrovai matys, kaip šauniai šis režisierius diriguoja mūsų teatro aktoriams, vieno jų (Andriaus Žiurausko) padedamas, kokius personažus nupiešė ir spalvas parinko dailininkė Giedrė Brazytė. Vaikai mūsų teatre išgirs visą Dianos Gancevskaitės perpasakotą istoriją (pagal G.Rodari) pasaką, skambant muzikai, kuria pasirūpino Martynas Bialobžeskis.
Solidžią aktorinę ir režisieriaus patirtį turintis K.Jakštas, užtikrinu, neatsitiktinai pakviestas padirbėti Kauno lėlių teatre. Iš mūsų bendradarbiavimo tiek žiūrovai, tiek mes visi tikimės novatoriško, netradicinio kūrybinio rezultato. Sykiu ir spektaklio dalyviai įgis naujos patirties, galėdami dirbti su didelį kūrybos bagažą kitame, ne lėlių, scenos mene sukaupusiu menininku.
Sukurdama „Čipolino nuotykiams“ scenografiją, debiutuoja pas mus (ir apskritai Lietuvos lėlių teatruose) Vilniaus dailės akademijos dėstytoja, plačiai žinoma dailininkė G.Brazytė. Jos kūrybinėje biografijoje jau yra dešimtys puikiai įvertintų lėlių spektaklių Lenkijos bei kitų šalių teatruose. Deja, iki šiol tokie teatrai Lietuvoje šios dailininkės patirtimi nebuvo susidomėję.
Malonu, kad ji sutiko bendradarbiauti su mūsų teatru. Neabejojame, puikus išmanymas apie lėlių žanrą bei šios menininkės talentas padės sukurti išties įsimenantį ir emociškai sodrų spektaklį. Žinoma, - drauge su kitais „Čipolino nuotykių“ kūrėjais.
- Kokie dar įsimintini įvykiai laukia Jūsų vadovaujamo teatro ištikimų gerbėjų jau prasidėjus naujajam sezonui?
- Gal dar galėtume priminti, kad dideli įvykiai ne taip seniai jau buvo, dar iki to sezono. Tai - Kauno lėlių teatro 55-mečiui skirti renginiai. Sutikit, toks solidus jubiliejus ženklina reikšmingą teatro biografijos etapą. Džiaugiamės deramai jį paminėję: surengėme 21-ąjį tarptautinį lėlių teatrų festivalį ir pagerbėm savo veteranus. Tarp jų - tuos, kurie vaidino pirmame šio teatro spektaklyje.
- Tai po viso to turėjote tam tikrą atokvėpio metą, ir jis dar tebesitęsia, šventę prisimenant?
- Atokvėpio nėra. Veržliai ir kūrybingai pradėjome naująjį sezoną. Spalvinga, nuotaikinga švente, kokią mes vieninteliai iš Baltijos šalyse esančių lėlių teatrų rengiame. Su ja pranirom per visas liūtis, užgriuvusias Kauną kitą dieną. Kai ko ne visos mokyklos rugsėjo 2-ąją šventė mokslo metų pradžią. Mums pasisekė labiau: mūsų pradžia buvo saulėta ir šviesi.
Minint daugiau būsimų įsimintinų naujojo teatrinio sezono įvykių, tai neabejojame, vienu tokiu taps spektaklis, kurio premjera numatyta pavasarį, - „Žiogas Zigmas Žalgirio mūšyje“. Šiuo spektakliu lėlių žanre taip pat debiutuoja menininkė Agnė Sunklodaitė. Spektaklis bus kuriamas pagal Liudviko Jakimavičiaus pasaką apie tai, kaip milijonai žiogų mūšio lauke įlindo kryžiuočiams į ausis ir juos išbalansavo. Taip ir buvo pagelbėta didžiajam kunigaikščiui Vytautui su kariais laimėti Žalgirio mūšį. O ką, gal ne taip galėjo būti?
Bet jei rimčiau, tai inscenizacija pagal L.Jakimavičiaus literatūrinę pasaką skirta vaikams nuo 4 iki 7 metų, ji turi ir edukacinę misiją. Istoriškai pagrįsti faktai čia perpinti vaikiškos fantazijos motyvais. Jie iš esmės neiškraipo istorinės tiesos, bet svarbų Lietuvos istorinį įvykį pateikia vaikams labiau suprantamu būdu - žaismingai, pasitelkiant pasakos motyvus ir įtaigią muziką.
- Tarp debiutuojančių visai nepaminėjote aktorių - ar teatro trupė šį sezoną nepasipildys naujais artistais ir kas, beje, ruošia lėlininkų pamainą?
- Pradėsiu nuo antros dalies: pamainą ruošia patys lėlininkai, - teatras. Dažniausiai - iš jaunų aktorių, kurie baigia Muzikos ir teatro akademiją bei pradeda lėlių teatre dirbti. Net neturėdami specialaus pasirengimo, kaip valdyti lėles ir vaidinti, kad vaikai tavo kuriamu personažu patikėtų.
Pas mus dirba stabili 12 aktorių grupė, daugiau jų priimti galimybių nėra. Finansinių, žinoma. Labai norėtųsi didesnės aktorių grupės, bet pinigai tuos norus apriboja.
Dar galiu pridurti, kad Kauno lėlių teatras yra bene mažiausias iš visų šalies valstybinių teatrų. Dirba apie 50 žmonių, per metus parodome arti 300 spektaklių, kuriuose apsilanko apie 30 tūkstančių žiūrovų. Esam maži, bet didelius darbus nuveikiam.
- Bet žinant, kad jūsų teatrui kur kas lengviau išsiruošti į gastroles nei, tarkim, kaimynams - Muzikiniam teatrui, kuriam visą spektakliui reikalingą turtą (ir solistus, orkestrą, chorą, baletą) pervežti nepalyginamai brangiau kainuoja, tai ar dažnai Kauno lėlininkai gali leisti sau pakeliauti su spektakliais?
- Mes patys į teatrą atsivežam vaikus iš miesto mokyklų ar darželių. Samdome autobusą ir atvežam žiūrovus, kad jie stacionare pamatytų brandžių spektaklių. Rodydamas spektaklį mokykloje, kokybės negali garantuoti. Nes ten nėra nei reikalingo apšvietimo, nei kitų būtinų spektakliui suvaidinti techninių galimybių. Žiūrovų atvežimas į teatrą jau pasiteisino, tad šis procesas bus tęsiamas ir šį sezoną.
Didesnį mūsų mobilumą (toliau nuo Kauno) irgi riboja finansinės galimybės. Mūsų bilietų kainos - minimalios, ir jos neatperka tų išlaidų, kurios neišvengiamos, kai nori išvežti spektaklį. Ši aiškiai matoma ir politikams, ir kultūros strateguotojams visų šalies profesionalių teatrų bėda leidžia provincijoje karaliauti žemo lygio, bet komerciškai labai naudingiems spektakliams. Deja, ypač lieka nuskriausti vaikai, kuriems iš miestelių bei kaimų yra toloka atvažiuoti į šventę, kokią kuria mažiesiems žiūrovams specialiai spektaklius rodantys teatrai.
- Tai visi jūsų vadovaujamo teatro darbai šį sezoną koncentruosis tik Kaune, ar planuose esat numatę ir tolimesnių išvykų?
- Taip, esame, nes mielai atsiliepėme į kvietimą, gautą iš Rusijos sostinės Maskvos, kur spalio gale vyks tarptautinis, jau septintasis, Sergejaus Obrazcovo festivalis. Šiame prestižiniame (septintajame) renginyje, kurio rengėjas - 1931 metais įkurtas Maskvos valstybinis akademinis centrinis S.Obrazcovo lėlių teatras - vienas įtakingiausių pasaulio lėlių meno centrų, Kauno lėlininkai parodys suaugusiems skirtą spektaklį. Tai - vienas naujausių mūsų repertuaro vaidinimų - režisieriaus Boriso Konstantinovo režisuota „Kelionė saulės link“.
Spektaklis sukurtas bendradarbiaujant su tarptautiniu lėlių scenos meno festivaliu „Kukart“. „Kelionės saulės link“ kompozicijos pagrindas - neilgų savarankiškų pasakojimų serija, kurią vienija bendras siužetas - ilga kelionė prisiminimų taku.
Pernai šio spektaklio kūrėjai apdovanoti Lietuvoje „Fortūnos“ prizu už geriausią lėlių spektaklį bei prizu „Už geriausią aktorių ansamblį“ - tarptautiniame lėlių teatrų festivalyje Gardine, Baltarusijoje. Viliamės, kad spektaklį gerai priims ir Maskvos žiūrovai.
