- Jums tenka dažnai koncertuoti užsienyje. Ar daug kuo skiriasi klausytojų auditorijos Lietuvoje ir svečiose šalyse?
- Klausytojai visur panašūs, skiriasi nebent kontekstas, temperamentas ir klausymo kultūros ypatumai. Akivaizdu, kad grodama Lietuvoje jaučiuosi visai kitaip nei grodama, pavyzdžiui, Rusijoje, kur žmonės nemoka tos kalbos, kuria dainuoju.
- Lietuvos ir užsienio žiniasklaida jums negaili gražių žodžių, tačiau apibūdina kaip paslaptingą ir viešumo vengiančią atlikėją. Ar dėmesys jus vargina?
- Taip, iš tiesų mane vargina nereikalingi ir bereikšmiai klausimai, o taip pat tuščias dėmesys ir triukšmas.
- Kokios muzikos šiuo metu dažniausiai klausotės? Kokie atlikėjai imponuoja?
- Šiuo metu klausau "Cocteau Twins", Briano Eno, Neilo Youngo ir dar daug visko.
- Kaip save atrandate, kai kurti ir piešti nebeturite įkvėpimo? Kokie pomėgiai, ritualai jus sugrąžina į kūrybos procesą?
- Kūryba, kaip ir likęs gyvenimas, savotiškai banguoja. Paprastai leidžiu sau išlaukti tam tikrą laiką ir viskas, kas turi atsirasti, ilgainiui atsiranda.
- Kokia būnate po koncertų? Ar pavargstate ir norite ramybės, ar, atvirkščiai, - publika pakrauna geros energijos?
- Tai priklauso nuo paties koncerto – kartais norisi slėptis, kartais švęsti.
- Kokia programa lauks klausytojų spalio 3-iąją Kaune, "Žalgirio" arenos amfiteatre?
- Šiuo metu groju su puikiais muzikantais Pauliumi Vašku, Aurimu Driuku ir Adu Gecevičiumi. Nėra lengva apibūdinti mūsų muziką, o ir kiekvienas koncertas yra unikalus. Turime nemažai įdomių kompozicijų, siekiame išgyventi kiekvieną dainą ir džiaugiamės galimybe groti.
