Į operą „Borisas Godunovas“ kviečiami politinių partijų ir TV debatų laidų atstovai

Politinės kovos ir žaidimai, tikras ir tariamas rūpinimasis žmonių gerove – ar ne tai yra TV ekranų duona? Ir kas, jei ne politikai, yra pagrindiniai šių dienų žinių laidų herojai? Paradoksalu, bet visą tai atspindi Modesto Musorgskio operos „Borisas Godunovas“ pastatymas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT).

Scena iš operos "Borisas Godunovas".<br>M.Raškovskio nuotr.
Scena iš operos "Borisas Godunovas".<br>M.Raškovskio nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

2013-10-16 19:24, atnaujinta 2018-02-21 02:42

Spalio 24 d. režisieriaus Mariuszo Trelinskio (Lenkija) sukurtą spektaklį apie negailestingą „power game“ – kovą dėl valdžios – LNOBT rodo vienintelį kartą šį sezoną. Jį aplankyti teatras kviečia visų politinių partijų atstovus bei TV debatų ir naujienų laidų kūrėjus: siūlome pažvelgti į itin spalvingai nutapytą savo atspindį mene ir galbūt pagaliau suvokti viešajame gyvenime dažnai nuvertinamos kultūros reikšmę, meno kūrinio galią.

M.Musorgskio 1873 m. sukurta opera pagal Aleksandro Puškino dramą leidžiasi naujoviškai interpretuojama. Net tokia konkreti šių dienų Lietuvos gyvenimo aktualija, kaip politinė įtampa su Rusija, siekia bent Boriso Godunovo laikus (nors istorinės aplinkybės, žinoma, skyrėsi: 1XVII a. pradžioje Rusijoje tvyrojo didžioji sumaištis, badas, Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės siaubė net Maskvą, LDK didikai rėmė Dmitrijų Apsišaukėlį ir t. t.).

Vis dėlto bendrąja prasme „Borisas Godunovas“ yra pasakojimas apie valdžios mechanizmą. Pasak režisieriaus N.Trelinskio: „Kaip iš pradžių jis mus aukštai iškelia ir kaip iš ten krintama. Caras Borisas yra tragiška asmenybė. Ši opera yra pasakojimas apie valdovą, kuris įsivaizduoja, kad dėl gero tikslo – savo, valstybės, kenčiančios liaudies labui – galima įvykdyti vieną vienintelį nusikaltimą. O vėliau atsiriboti nuo jo ir sukurti gėrio imperiją.“

Tačiau moralinė kaina ne visada pakeliama. Įdomu, kad tragiškoji operos atomazga perkeliama į televizijos studiją. „Šiandien iš esmės tai, ko nerodo televizija, apskritai neegzistuoja. Tačiau niekada nežinai, ar tai, kas ten rodoma, yra tiesa,“ – sako režisierius.

TV studijoje liaudies kvailelis Jurodivas – čia tapęs roko žvaigžde – dainuoja savo dainelę Borisui apie nužudytą caraitį ir prašo išmaldos pinigėlio. Studijoje – per politinius debatus – vyksta ir bojarinų maištas prieš Borisą, prožektorių šviesoje caras miršta.

Šiuolaikinės „Boriso Godunovo“ intepretacijos pasaulio operos teatruose ne naujiena. LNOBT scenoje spektaklio veikėjus įkūnys Liudas Norvaišas (Borisas), Edmundas Seilius (Grigorijus – Dmitrijus Apsišaukėlis), Mindaugas Zimkus (roko žvaigžde tapęs Jurodivas), Vytautas Bakula (Pimenas), Julija Karaliūnaitė ir Ernestas Brazovskis (Boriso vaikai Ksenija ir Fiodoras), Jovita Vaškevičiūtė (Šeimininkė), už valkataujančių vienuolių Varlaamo ir Misailo vaidmenis „Operos švyturius“ pelnę Arūnas Malikėnas ir Rafailas Karpis, Boriso oponentus – kunigaikštį Šuiskį ir dūmos djaką Ščelkalovą – įkūnysiantys Audrius Rubežius ir Arvydas Markauskas, Ramūnas Urbietis (Mitiucha), taip pat Eugenijus Vasilevskis, Eugenija Klivickaitė, Aurimas Raulinavičius. Diriguos Robertas Šervenikas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.