- Ar ne keblu džiazo pasaulio atstovui kurti muziką akademiniams atlikėjams, pažaboti savyje improvizuotoją? - paklausiau T.Kutavičiaus.
- Gebėjimas užrašyti idėjas natomis, manau, yra tobulesnė raiška. Žinoma, niekur nedingo ir mano improvizaciniai įgūdžiai. Sakyčiau, džiazo ir akademinį mąstymą kontroliuoja du skirtingi pusrutuliai. Dabar jie paklūsta man abu – kol rimtai nesidomėjau kompozicija, vienas ilsėjosi.
Džiazo projektuose visada pasigesdavau formos pojūčio, konceptualumo. Negalėdavau atsakyti sau į klausimus: kas lemia džiazo meistrų improvizacijų trukmę, vienokį ar kitokį minčių plėtojimą.
Naujajame mano kūrinyje atlikėjams nepalikta jokios improvizavimo laisvės – aiškiai sužymėjau visus niuansus, spalvas, štrichus. Tačiau jo pavadinimas „Dieviškas šėlas“ - ne iš piršto laužtas.
Šiuo metu mane labai domina žmogaus gyvenimo dvasiniai fenomenai, įvairios magnetizmo apraiškos. Rašydamas kūrinį įsivaizdavau fortepijoną kaip nenustygstantį, maištingą, nepastovų individą, orkestrą – kaip dieviškąjį pradą, tarsi prilaikantį, glostantį, supantį maištautoją.
- Negi visiškai atsisveikinote su džiazo pasauliu?
- Dabar turiu įdomesnės veiklos negu džiazavimas kokioje nors užeigoje ar džiazo festivalyje. Nors jei patiktų pasiūlymas, gal ir pagročiau - kodėl ne?
Tiesą sakant, džiazo kasdienybė man visada keldavo netikrumą - kažko lyg trūkdavo, nors iš šalies viskas atrodė puikiai. Grojau ir artimai bendravau su geriausiais džiazo muzikantais, važinėjau su jais po pasaulį – per metus įvykdavo iki dešimties gastrolių.
Bet pajutau, kad tai niekur neveda. Nesinorėjo eiti pažįstamų džiazmenų keliu. Atvirai kalbant, pas mus džiazo muzikantams nerodoma jokios pagarbos – metų metus jie groja už simbolinį, neadekvatų darbui atlygį.
Kad noriu būti kompozitorius, supratau tik sulaukęs 25-erių, nors komponavimas mane visada traukė. Tėvo (kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus. – Red.) darbus sekiau nuo vaikystės. Jis man labai daug davė.
- Ar pakeitus kūrybos vagą pasikeitė gyvenimo būdas?
- Dabar nuolat kuriu, gaunu daug užsakymų. Jei ir padarau pertrauką, po to atsigriebiu dirbdamas intensyviau. Tokiais laikotarpiais man niekas kita neegzistuoja – visus šeimos reikalus perima žmona. Ji žino, kada manęs geriau netrukdyti. Kritinėmis juodomis valandomis atsiranda įdomiausi dalykai, nes vyksta nepaaiškinami psichofiziniai procesai.
- Buvote užgulęs ir savo paskutinį darbą?
- Ir užgulęs, ir atleidęs – tai buvo ilgas procesas. Solistui įveikti šį kūrinį labai sudėtinga ir dėl virtuozinės partijos, ir psichologiškai – tai 16 minučių beprotiškos koncentracijos ir energetinės iškrovos. Labai džiaugiuosi, kad „Dieviško šėlo“ ėmėsi stulbinamų techninių gebėjimų pianistas D.Kirilauskas. Manau, jis suteiks kūriniui daug naujų spalvų.
„Gaida“ – įvairiausiai publikai
Pagrindinės šiemečio festivalio (spalio 18-26 d.) temos – muzikinis teatras, veiksmas bei teatras muzikoje. Jas padės atskleisti pasauliniai perkusijos ir vokalo virtuozai.
Pradžios koncerte kinė B.Wang pavers perkusiniais instrumentais popieriaus lakštus atlikdama tautiečio Tan Duno koncertą popieriui ir orkestrui. Mušamųjų temą festivalyje tęs viena geriausių pasaulyje švedų perkusijos grupė „Kroumata“ (spalio 20 d.) ir „Hagos mušamieji“ (spalio 25 d. ).
Neatsitiktinai pagrindinė „Gaidos“ figūra šiemet – instrumentinio teatro kūrėjas argentiniečių kilmės kompozitorius M.Kagelis. Publika išgirs 4 skirtingus jo kūrinius. Tarptautinis muzikantų ansamblis „El Cimarrón“ teatrinėje programoje atliks (spalio 21 d.) išskirtinio sąmojo kupiną jo kūrinį „Dressur“. Vienas žymiausių Prancūzijos teatrų „Theatre des Bouffes du Nord Paris“ supažindins (spalio 22 d.) su M.Kagelio muzikiniu spektakliu „Repertuaras“, kuriam autorius pasitelkė kaip garsų šaltinį pačius netikėčiausius daiktus. Visai kitokį muzikinį teatrą atskleis projektas „Wanderer, post-scriptum“, skirtas Richardo Wagnerio gimimo 200-osioms metinėms (spalio 19 d.). Prancūzų kompanijos „T & M“ spektaklyje žymių poetų eiles įprasmins skirtingų autorių - nuo R.Wagnerio iki „The Doors“ – muzika.
Festivalio teatrinės programos desertas – O.Koršunovo režisuoto muzikinio spektaklio M.Prousto „Prarasto laiko beieškant“ temomis premjera (lapkričio 6 d.). Muzikos autoriai - kompozitorių komanda CoDA NoVA, atlikėjai – A.Grigorian, A.Orlova, V.Gerasimovas.
„Gaida“ tirs žmogaus balso ribas ir pasitelkusi legendinį vyrų vokalinį ansamblį „The Hilliard Ensemble“ iš Didžiosios Britanijos (spalio 24 d.) bei obertoninio dainavimo virtuozą iš JAV K.Ueno (spalio 26 d.).
Publiką bandys įelektrinti elektroninės muzikos žvaigždės - Alva Noto (spalio 18 d.) ir kultinė britų elektronikos grupė „Plaid“. Pirmą kartą rengiamoje „Elektronaktyje“ (spalio 26 d.) pasirodys ir įdomiausi lietuvių elektroninės scenos atlikėjai.
