Net kelis kartus perklausę, ar tikrai reikia šios partitūros, archyvarai jos ieškojo gal valandą, bet pagaliau atnešė. Pasirodė, kad tai XVIII amžiuje Portugalijos rūmų kompozitorius Joao de Sousa Carvalho ir libretisto italų poeto Gaetano Martinelli sukurta opera, kuri buvo pastatyta vienintelį kartą 1782 metais Portugalijos karaliaus Pedro III gimtadienio proga ir nuo to laiko pamiršta. Portugalijos karalius rankraštį padovanojo Ispanijos karaliui ir taip jis ilgainiui atsidūrė Madrido karališkajame archyve, kol pateko į A.Soriano akiratį.
Ketvirtadienį Valdovų rūmuose lietuviškai kalbantis A.Soriano savo radinį pristatė Lietuvos visuomenei. Teatralizuotas koncertinis operos „Everardas II - Lietuvos karalius“ pastatymas bus parodytas Valdovų rūmuose gruodžio 10, 11 dienomis.
„Dirbu su dešimtimis orkestrų ir nuolat ieškau kūrinių, tačiau surasti tokį pamirštą ir muzikine prasme žavų objektą - išskirtinis atvejis, - sakė A.Soriano. - Man atrodo, kad muzika yra labai nebloga, kūrinys įdomus. Daug ką reikėjo interpretuoti, bet natos yra gana aiškios. Dirbau daug ir nusprendžiau pasiūlyti šią operą pastatyti Lietuvoje - tai bus įdomus istorinis, niekam nežinomas siužetas.“
„Everardas II - Lietuvos karalius“ nėra paremtas tikrais istoriniais įvykiais, tačiau jame yra iš tiesų egzistavusių vietovardžių ir veikėjų. Libreto autorius G.Martinelli mini Renesanso visuomenės veikėją Mykolą Lietuvį. Kūrinio veiksmas vyksta ne vėliau nei XVI amžiuje prie LDK ir Lenkijos sienos, dabartinėje Baltarusijos teritorijoje, Valkavisko pilyje. Siužete iškyla ir Aleksandras Augustas - šiuo vardu pavadintas vienas pagrindinių veikėjų.
Iš pradžių šis veikėjas klaidžioja ir nusižengia, tačiau vėliau parodo drąsą ir ištikimybę karaliui, todėl Everardas II jam atleidžia ir sugrąžina buvusią sutuoktinę Erenikę.
Operos libretą iš italų kalbos išvertė filologas Dainius Būrė. Nors kūrinys bus atliekamas originalo kalba, klausytojai gaus lietuvišką vertimą.
Anot D.Būrės, būtina atkreipti dėmesį į laikotarpį, kada ši opera buvo parašyta. Tai laikotarpis, kuris paprastai vadinamas Apšvieta, o literatūroje - klasicizmo metas, tačiau jau rodantis tam tikrų naujų požymių, romantizmo bruožų. Greta įprastų antikinių ir biblinių motyvų, būdingų klasicizmo literatūrai, ėmė rastis naujų siužetų, labiau atitinkančių ryškėjantį ankstyvojo romantizmo skonį: ūkanoti šiaurės kraštai, kadaise egzistavusios karalystės ir herojiški žmonės. Libreto autorius Lietuvą kaip veiksmo vietą greičiausiai ir pasirinko dėl tais laikais atsiradusių naujų madų.
„Autorius traktuoja Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę kaip praeities valstybę, vadina ją karalyste, išgyvenusia kovą dėl valdžios. Valdžia ir meilė, kaip įprasta, yra pagrindiniai operos siužeto aspektai. Klasicizmas yra archetipinio pobūdžio laikas, todėl tikėtis tikrų istorinių įvykių neverta - ieškoma universalių tiesų ir siužetų“, - pasakojo D.Būrė.
Lietuva, pasak jo, siužete yra labai glaudžiai integruota į Europą, nes kūrinyje pateikiamos vertybės aktualios bet kuriam Europos dvarui. LDK siužetas yra Portugalijos dvaro atitikmuo.
Portugalų kompozitorius, italų poetas, opera apie Lietuvą, rankraštis patenka į Ispaniją. "Europos Sąjunga jau tada gyvavo", - nusijuokė A.Soriano, turintis lietuviško, ispaniško kraujo, muziką studijavęs Rusijoje, Sankt Peterburge, dirigavęs orkestrams įvairiose pasaulio šalyse, kitais metais su tarptautine komanda statysiantis operą "Sevilijos kirpėjas" Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.
Opera „Everardas II - Lietuvos karalius“ Valdovų rūmuose bus parodyta gruodžio 10, 11 dienomis. Šiuo metu A.Soriano ją rengia su orkestru „Vilniaus simfonietta“ ir jos dirigentu Vytautu Lukočiumi. Pagrindinius vaidmenis atliks Tomas Pavilionis, Viktoras Gerasimovas, Diana Tiškovaitė, Nora Petročenko, Ilona Pliavgo.
