V.Mainelytė yra pasakojusi, kad teatru – „sunkiausia ir nepagydoma liga“ – užsikrėtė dar vaikystėje. Rokiškio namo verandoje įkūrusi savo pirmąjį „teatrą“ artistė ir šiandien mena tuos laimingiausius metus, kai pati buvo ir pjesių autorė, ir režisierė, ir aktorė.
Vėliau V.Mainelytė sukūrė dešimtis vaidmenų ne tik teatre, bet ir kine. Šiemet Lietuvos nacionaliniame dramos teatre ji sukūrė Holundernės vaidmenį spektaklyje „Lilijomas“.
Teatro istorikė ir teatrologė Irena Aleksaitė, apibūdindama V.Mainelytės fenomeną, sakė: „Jos kūrybinį likimą lėmė, sakyčiau, pati gamta – aktorės grožis, jos išskirtiniai duomenys – nepaprastas švelnus moteriškas patrauklumas, klasikiniai veido bruožai, dailus stotas.
Moters grožis savaime yra didelė vertė ir turtas. Pro gražią moterį šiaip sau nepraeisi. Nepraeisi nepastebėdamas ir išskirtinio V.Mainelytės patrauklumo. Scenoje grožis keleriopai sustiprėja ir ypač paveikus.
Ši gamtos dovana, galima sakyti, nulėmė V.Mainelytės aktorinį likimą. Daugelis teatro režisierių neabejodami skyrė jai jaunų merginų vaidmenis, o aktorės švelnumas, moteriškas grakštumas ir dailumas darė jas ypač patrauklias, simpatingas, viliojančias.“
